Rinkimų chaosas baigėsi. Panevėžyje rinkėjai plūdo prie balsadėžių, komisijų nariai alpo, o stebėtojai fiksavo galimus biuletenių klastojimo atvejus. Aukštaitijos sostinė, kaip ir visa Lietuva, pasisotino dešiniaisiais. Iš Seime buvusių trijų panevėžiečių konservatorių-krikščionių demokratų tik vienas simboline balsų persvara įveikė naująją tautos favoritę Darbo partiją.
Keičia kryptį
Panevėžys atsikrato dešiniųjų miesto etiketės ir kardinaliai keičia kryptį.
Vitas Matuzas sutriuškintas, toje pačioje Vakarinėje rinkimų apygardoje save išsikėlęs meras Vitalijus Satkevičius gavo per nosį ne tik nuo partijos, bet ir nuo rinkėjų. Kur dėl valdžios pešėsi konservatorius ir krikščionis demokratas, laimėjo trečias – rekordiškai daug rinkėjų balsų surinkęs nepartinis, buvęs Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos viršininkas Povilas Urbšys.
Atsisveikinimas su Seimo nario kėde laukia krikdemo Petro Luomano – jis kaimiškoje Aukštaitijos rinkimų apygardoje liko trečias ir nepateko į antrąjį turą. Krikdemą nokautavo politinės patirties dar nespėjęs įgyti socialdemokratas 31-erių Domas Petrulis ir vos per 100 balsų į priekį išsiveržęs naujos favoritės Darbo partijos kandidatas Rimantas Trota.
Panevėžio krašto konservatorių garbę rinkimų karo lauke išgelbėjo bene vienintelis Antanas Matulas, Panevėžio-Pasvalio apygardoje daugiau nei 2700 balsų aplenkęs antrą likusį socialdemokratą Panevėžio rajono tarybos narį Vytautą Liepą.
Įtaria biuletenių klastojimą
Nevėžio rinkimų apygardoje „etatinis“ parlamentaras konservatorius Julius Dautartas, nors įsiveržė į priekį 167 balsų persvara prieš P.Narkevičių, tačiau gali būti nublokštas žemyn.
Įtarę biuletenių klastojimą Rožių rinkimų apylinkėje, „darbiečiai“ ir socialdemokratai įteikė skundą Vyriausiajai rinkimų komisijai ir Nevėžio rinkimų apygardos pirmininkei Romualdai Šerplienei.
Pasak P.Narkevičiaus, rinkimų naktį stebėtojams kilo įtarimų, kad balsai gali būti skaičiuojami nesąžiningai.
„Atidarius balsadėžes rasta nemažai neantspauduotų balsavimo biuletenių. Jie buvo pripažinti negaliojančiais, apylinkės komisijos nariai teigė, kad daugelyje tokių biuletenių pažymėta mano pavardė“, – teigė P.Narkevičius.
Anot jo, komisijos pirmininkė teisinosi, kad biuleteniai neantspauduoti per skubėjimą.
Taip pat, „darbiečio“ teigimu, apylinkėje pritrūkus biuletenių, buvo atvežta papildomų, tačiau jie liko nepajamuoti.
Kai Darbo partijos deleguoti stebėtojai pradėjo reikšti pastabas dėl įtariamų pažeidimų, įtampos neatlaikiusi Rožių rinkimų apylinkės pirmininkė Vitalija Daugėlienė paryčiais nualpo.
Iškviesta Nevėžio rinkimų apygardos pirmininkė Roma Šerplienė atvyko apie 4 val. ir teigia jau radusi dirbančius medikus.
R.Šerplienė aiškina, kad pirmininkė nualpo iš nuovargio – Rožių rinkimų apylinkėje fiksuotas didžiausias rinkėjų aktyvumas Panevėžyje. Čia balsuoti atėjo 2559 žmonės.
Po medikų apžiūros V.Daugėlienė vakar tęsė darbą.
Komisijos pirmininkė teigė nesusipažinusi su skundu, todėl negalinti jo komentuoti.
Neprisimena sugrąžintų pensijų
P.Narkevičius tikėjosi dėl vietos Seime susirungti su J.Dautartu.
„Kautynės tik prasideda. J.Dautarto patarėjos R.Šerplienės įdirbis šioje apygardoje didelis“, – rimtą varžovą mato „darbietis“.
J.Dautartas bandys pakartoti 2004-ųjų scenarijų, kai toje pačioje apygardoje antrajame ture laimėjo – nugalėjo Darbo partijos atstovą.
Praėjusiuose 2008-ųjų Seimo rinkimuose J.Dautartas nurungė Arūno Valinsko Tautos prisikėlimo partijos kandidatą.
Šį kartą, pasak konservatoriaus, kautis jam teks ne su balsavimo biuletenyje įrašytu P.Narkevičiumi, o už Darbo partijos stovinčiu V.Uspaskichu.
„Labai keistas politinis gyvenimas Lietuvoje. Žmonės pamena, kad sumažinom pensijas, bet kad jas grąžinom, pasirodo, ne taip svarbu“, – stebisi J.Dautartas.
Pasiekė rekordą, bet iki mandato pritrūko
Nuožmiausios kovos Vakarinėje rinkimų apygardoje nugalėtojas netikėtas nebent patiems kandidatams, bet ne rinkėjams. Net trečdalis atėjusiųjų prie balsadėžių savo balsus atidavė iš anksto favoritu laikytam Povilui Urbšiui. Tiek neužteko, kad į korupcijos voratinklį įsipainiojusių politikų siaubu ilgą laiką buvęs P.Urbšys užsitikrintų Seimo nario mandatą. Dėl jo po poros savaičių buvęs pareigūnas susirungs su teismų slenksčius minančios ir dėl 25 mln. litų nuslėptų pajamų kaltinamos Darbo partijos atstovu Panevėžio miesto tarybos nariu Alfonsu Petrausku. Už jį balsavo 2510 rinkėjų, tai yra 2,5 karto mažiau nei už P.Urbšį.
Konkurentas – Kėdainių Matuzas
P.Urbšys ir A.Petrauskas sutriuškino Panevėžio politikos mohikanus – Vakarinėje rinkimų apygardoje rungęsis buvęs meras socialdemokratas Povilas Vadopolas liko trečias, esamas meras Vitalijus Satkevičius – ketvirtas, Tarybos narys liberalsąjūdininkas Gintaras Šileikis – penktas, o didelių ambicijų dar vieną kadenciją padirbėti Seime neslėpęs Vitas Matuzas – tik septintas.
Pirmojo turo lyderis Vakarinėje rinkimų apygardoje P.Urbšys teigia pasiekęs išsikeltą minimalų tikslą – nepraleisti į Seimą V.Matuzo, tačiau nesitikėjęs, kad rinkėjai bus tokie palankūs „darbiečiams“.
„Panevėžiečiai parodė netoleranciją vietinei korupcijai ir atmetė įsipynusius į šią blogybę – partiją „Tvarka ir teisingumas“ ir V.Matuzą. „Darbiečiai“ Panevėžyje neskambėjo korupcinėse bylose, todėl rinkėjams susidarė klaidingas įspūdis, kad ta partija galėtų būti alternatyva. Bet jie į antrąjį turą išrinko žmogų, priklausomą nuo Kėdainių Matuzo, tik šio mastelis daug didesnis nei Panevėžio Matuzo“, – mano P.Urbšys.
Anot jo, Vakarinė rinkimų apygarda išsiskiria tuo, kad balsuojama už ne itin žinomus arba netgi visai nežinomus kandidatus.
Praėjusiuose Seimo rinkimuose jos rinkėjai balsus atidavė už Panevėžyje nė nesilankiusią vilnietę Arūnę Stirblytę. P.Urbšys abejoja, ar ir A.Petrauskas visiems balsavusiems už jį – žinomas politikas.
„Tai nevilties balsai. Ir suprantama, nes Vakarinėje rinkimų apygardoje gyvena daug žmonių, dirbusių bankrutavusiose įmonėse“, – mano P.Urbšys.
Jei antrasis turas jam būtų sėkmingas, buvęs pareigūnas pripažįsta turintis planų kurti politinį judėjimą Panevėžyje ir savivaldos rinkimuose sukurti alternatyvą permainų nepripažįstančioms partijoms.
Pralaimėjusiajam rinkimai nesibaigė
Nokautuotas V.Matuzas teigia, jog rinkimų kova dar nesibaigusi. Nors korupcija įtariamo politiko narystė partijoje sustabdyta, Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų daugiamandačiame sąraše jis – 35-as.
Aukščiau esantiesiems laimėjus vienmandatėse apygardose, V.Matuzui teoriškai galėtų atsiverti kelias į Seimą dar vienai kadencijai.
„Rinkimai tęsiasi. Ką toliau veiksiu, bus galima kalbėti jiems pasibaigus“, – teigia V.Matuzas.
Jis tvirtina nesąs nustebintas nepalankių balsavimo rezultatų.
„Ačiū tiems, kurie tokioj sudėtingoj situacijoj suprato, kas vyksta, ir balsavo už mane. Atsilaikyti prieš institucinį puolimą, nukreiptą tarnauti vieno žmogaus – P.Urbšio interesams, sunku“, – įsitikinęs V.Matuzas.
Politikas mano dalies balsų netekęs ir dėl partijos kolegų – toje pačioje apygardoje kandidatavusių V.Satkevičiaus bei Irenos Čeilitkienės.
V.Uspaskicho rinkėjams „ant alaus“ pagailėjo
Trečią kartą į Seimą taikęsis ir nepatekęs P.Vadopolas neslepia apmaudo dėl panevėžiečių pasirinkimo. Socialdemokratas tikėjosi antrajame ture susirungti su P.Urbšiu.
„Sprendžiant pagal partijų lyderius, lietuvių tautos atstovams patinka kombinatoriai, o kai reikia įvairių pašalpų ar išspręsti asmenines problemas, tada neapsieina be socialdemokratų. Mane stebina balsuojantieji ir už konservatorius, ir už Darbo partiją. Pirmųjų elektoratas – išsilavinę fanatikai, apie antrosios rinkėjus nutylėsiu. Rinkimų vakarą prie aludės sutikau du pijokus, prašančius ant alaus. Paklausiau, už ką balsavo, sako, už Uspaskichą. Socialdemokratų elektoratas kitoks. Jie ne inžinieriai, ne mokytojai, bet ne aludžių klientai“, – pareiškė P.Vadopolas.
Nusivylęs socialdemokratas teigė daugiau rinkimuose laimės nebebandysiantis ir pradėsiantis gyventi sau.
Išsiaiškino, kas lyderis
Į Seimą neišrinktas V.Satkevičius tvirtina, esą jo svarbiausias tikslas buvo ne parlamentaro kėdė, o išsiaiškinti, kas yra TS-LKD lyderis Panevėžyje.
„Dabar man lyderis aiškus“, – teigia V.Satkevičius, rinkimuose V.Matuzą aplenkęs per tris pozicijas. Pasak mero, po konservatoriams ir krikdemams Panevėžyje nesėkmingai susiklosčiusių rinkimų atsakomybę turėtų prisiimti partijos vadovybė, rėmusi V.Matuzą.
V.Satkevičiaus narystė partijoje buvo sustabdyta, kai jis pasišovė seimūnui mesti iššūkį toje pačioje apygardoje. Ar sugrįžti į partijos gretas, anot V.Satkevičiaus, turės nuspręsti vadovai, o ne jis pats.
Primins giminės istoriją
Vakarinėje rinkimų apygardoje laukiančios varžytuvės su P.Urbšiu nedžiugina „darbiečio“ A.Petrausko. Prieš antrąjį turą jis žeria pagyras iš rinkimų kovos pasitraukusiam ir laisvus rinkėjus palikusiam V.Satkevičiui.
„Meras, kaip žmogus, yra geras. Jis nėra piktas. O P.Urbšys piktas“, – įsitikinęs A.Petrauskas.
Jo nuomone, buvusiam pareigūnui pelnyti rinkėjų pasitikėjimą padėjo akcentuota giminystė su Juozu Urbšiu, paskutiniu Nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministru.
„Mes mėgstam žmones, turinčius ryšį su istorija. Jo komanda net ir pas mane į namus buvo atėjusi ir kone verkdami prašė balsuoti už J.Urbšio giminaitį. Mano klaida rinkimų kampanijoje buvo gal ta, kad nepasakiau, jog mamos broliai tarnavo Bažnyčiai, buvo nušauti stribų, taigi aš nesu pyrago vaikas“, – antrąjį rinkimų raundą pradeda A.Petrauskas.
Aukštaitijos rinkimų apygardoje pirmąjį turą laimėjęs „darbietis“ Rimantas Trota pripažįsta nesitikėjęs, kad jo lauks kova su socialdemokratu D.Petruliu. Svaresniu konkurentu jis laikęs iš rinkimų estafetės iškritusį P.Luomaną. Būtent jam R.Trota pralaimėjo rinkimuose prieš ketverius metus.
Antrasis Seimo rinkimų turas laukia spalio 28-ąją.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ, Sekunde.lt
