Po Nepriklausomybės atkūrimo Panevėžyje to dar nebuvo. Pirmą kartą per pastarąjį dvidešimtmetį panevėžiečiai į Seimą neišrinko nė vieno konservatoriaus. Visiškas dešiniųjų fiasko drebina ir Panevėžio valdančiųjų kėdes. Po rinkimų triumfuojančių partijų atstovai prabilo apie pradedamas derybas dėl Aukštaitijos sostinės valdžios postų perstumdymo.
Garbės nebeišgelbėjo
Po Nepriklausomybės atkūrimo Panevėžyje to dar nebuvo. Pirmą kartą per pastarąjį dvidešimtmetį panevėžiečiai į Seimą neišrinko nė vieno konservatoriaus.
Dešiniųjų garbės neišgelbėjo vienintelis antrajame ture likęs kautis jų atstovas Julius Dautartas. Nevėžio vienmandatės rinkimų apygardos rinkėjai į Seimą pasiuntė jo oponentą – „darbietį“ vicemerą Petrą Narkevičių.
Vakarinėje rinkimų apygardoje pirmajame ture konservatorių Vitą Matuzą ir krikdemą Vitalijų Satkevičių lengvai sutriuškinęs nepartinis Povilas Urbšys antrajame ture dar lengviau įveikė „darbietį“ miesto Tarybos narį Alfonsą Petrauską.
Į antrąjį turą nepatekusiam krikdemui Petrui Luomanui nelaimingoje Aukštaitijos rinkimų apygardoje pergalę švenčia socialdemokratas rajono Tarybos narys Domas Petrulis. 31-erių politikas svaria balsų persvara laimėjo prieš Darbo partijos kandidatą, taip pat rajono Tarybos narį Rimantą Trotą.
Visiškas dešiniųjų fiasko drebina ir Panevėžio valdančiųjų kėdes. Po rinkimų triumfuojančių partijų atstovai prabilo apie pradedamas derybas dėl Aukštaitijos sostinės valdžios postų perstumdymo.
Įrodinės direktorės neprofesionalumą
Kad Nevėžio rinkimų apygardoje J.Dautartą aplenks sėkmė, dar prieš metus turbūt niekas nebūtų patikėjęs. Dvi kadencijas į Seimą šį politiką rinkusi apygarda neoficialiai laikyta J.Dautarto bastionu.
Šį kartą iš trylikos Nevėžio rinkimų apygardai priklausančių apylinkių J.Dautartą palaikė tik dvi – Danutės ir Rožių.
„Prie mano pergalės pirmiausia prisidėjo Darbo partijos pakilimas šiuose rinkimuose, o antra – mano darbas“, – mano 714-a balsų konservatorių įveikęs P.Narkevičius.
Vicemeras neslepia antrajame ture sustiprinęs savo stebėtojų komandą.
Rožių apylinkėje rinkimus stebėjo teisės magistro laipsnį turinti jo dukra, Poliklinikos apylinkėje – žentas.
P.Narkevičiaus išrinkimas į Seimą grasina dar vienu valdžios perversmu Panevėžyje.
Jo vietą miesto Taryboje pagal Darbo partijos sąrašą turėtų užimti J.Miltinio gimnazijos direktoriaus pavaduotojas Virginijus Viržintas.
Ar Panevėžio valdančiajai daugumai nepriklausantiems „darbiečiams“ pavyks išsaugoti vicemero postą, nežinia, tačiau Darbo partijai solidžiai įkėlus koją į Seimą, jos atstovai Panevėžyje irgi neslepia ambicijų perstumdyti kėdes vietos valdžioje.
„Jei realu, kad Darbo partija, socialdemokratai ir „Tvarka ir teisingumas“ sudaro koaliciją Seime, manau, turėtų pasikeisti Panevėžyje administracijos direktorė. Būdamas Seime pasistengsiu kolegoms rimtai paaiškinti, kaip tokias pareigas užimantis žmogus turi dirbti, ir kaip dabar dirba Kristina Vareikienė. Interpeliacijos iš niekur neatsiranda“, – „Sekundei“ teigė P.Narkevičius.
Anot jo, miesto Taryboje jau yra „pakankamas ratas žmonių“, sutinkantis kalbėtis su „darbiečiais“ dėl bendro darbo koalicijoje. P.Narkevičiaus tvirtinimu, svarstomi keli jos variantai.
Esminis lūžis – mero narystė partijoje
Ar fiasko Seimo rinkimuose patyrę Panevėžio konservatoriai ir krikščionys demokratai gali atsidurti ir vietos valdžios užribyje, daug turėtų priklausyti ir nuo pačios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pozicijos miesto mero Vitalijaus Satkevičiaus atžvilgiu. Rinkimuose prieš V.Matuzą stojusio mero narystę partija tebėra sustabdžiusi. Jei partija nuspręstų dėl nesėkmingų rinkimų suversti kaltę V.Satkevičiui ir jį pašalinti, didelė tikimybė, kad dalis jo šalininkų krikščionių demokratų irgi paliktų TS-LKD gretas.
P.Narkevičius pripažįsta, kad sprendimas dėl V.Satkevičiaus bus esminis lūžis, lemsiantis, kokios partijos toliau valdys Panevėžį.
Pats meras tikina, esą kol kas nesvarstyta, kas vicemero poste pakeis P.Narkevičių.
„Tarp partijų visą laiką vyksta konsultacijos dėl valdžios. Kaip tos diskusijos baigsis, nenorėčiau prognozuoti“, – teigė V.Satkevičius.
Meras tvirtina dar nesulaukęs iš partijos žinių dėl savo tolesnės narystės, tačiau žino, kad Krikščionių demokratų frakcija „daro žygius“, kad jis būtų sugrąžintas į TS-LKD gretas.
„Rinkimuose agitavau už TS-LKD, vadinasi, mane palaikiusių rinkėjų balsų partija neprarado“, – lojalumą partijai rodo V.Satkevičius.
Jo nuomone, atsakomybę dėl Panevėžio konservatoriams ir krikdemams pačių blogiausių rinkimų turėtų prisiimti partijos vadovybė, toleravusi korupcija įtariamą V.Matuzą ir jo aplinkos žmones.
Iš politikos sugrįš prie meno
Po dviejų kadencijų su Seimo nario kėde priverstas atsisveikinti J.Dautartas mano, jog panevėžiečiai buvo užliūliuoti Darbo partijos pažadais minimalią algą padidinti iki 1500 Lt.
„Buvo tik graži legenda, kad Panevėžys – konservatorių miestas. Jis tokiu niekada nebuvo. Mes laimėdavome rinkimus tik per didelį darbą, gaudydavom kiekvieną žmogų. Nors laimėtojų neteisia, bet šį kartą nugalėjo populizmas“, – rinkimų rezultatus įvertino J.Dautartas.
Anot paskutines dienas Seime skaičiuojančio politiko, jame likti dar vienai kadencijai neturintis jokio šanso kaip ir V.Matuzas.
Daugiamandačiame sąraše J.Dautartas – 35-as, V.Matuzas – 36. TS-LKD Seime užsitikrino 33-is vietas. J.Dautartas teigia jau turintis ne tik režisūrinio darbo pasiūlymų. Šiuo metu jo rūpestis – siekis, kad Panevėžyje iškiltų J.Zikaro skulptūra „Laisvė“.
Po triumfo kurs judėjimą
Didžiausią rinkėjų pasitikėjimą Aukštaitijos sostinėje pelnė nepartinis, save išsikėlęs buvęs Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos viršininkas Povilas Urbšys. Jį palaikė rekordinis skaičius Vakarinės rinkimų apygardos rinkėjų – 9807, tai yra 68,29 proc. Už buvusio pareigūno oponentą „darbietį“ Alfonsą Petrauską balsus atidavė 2,4 karto mažiau panevėžiečių. Kartėlį nurijęs „darbietis“ pripažįsta pergalės nesitikėjęs, tačiau vylęsis mažesnio atotrūkio.
„Socialdemokratai ir partija „Tvarka ir teisingumas“ prieš antrąjį turą pareiškė man palaikymą, bet po rinkimų matau, kad iš šių partijų elektorato paramos nesulaukiau. Už mane antrajame ture balsavo tie patys, kaip ir pirmajame“, – įsitikinęs A.Petrauskas.
Panevėžiečiams viltį uždegęs P.Urbšys teigia neįsivaizduojantis savęs Seime sisteminėse frakcijose ir planuoja suburti neformalią parlamentarų grupę, kuriems „rinkėjų interesai aukštesni už partinius“. P.Urbšys mano suvienysiantis jėgas su buvusiu Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos vadovu, Pakruojo-Joniškio vienmandatėje rinkimų apygardoje laimėjusiu Vitalijumi Gailiumi.
„Aš niekur niekada nebuvau tik statistas. Mano darbas buvo tirti politinę korupciją, todėl politinę virtuvę žinau geriau nei koks politikierius, nenorintis matyti tiesos“, – teigia P.Urbšys.
Seimo naujokas tvirtina turintis planų, kaip praplėsti piliečių galias, ir ketinantis kurti judėjimą. Šis dalyvautų jau po poros metų vyksiančiuose savivaldos rinkimuose. „Man kartais šypseną keldavo pristatantieji save patyrusiais politikais. Ką reiškia politiko kompetencija? Man tenka sutikti žmonių, nedalyvaujančių politikoje, bet kurių yra dėl ko klausyti. Tikiuosi, kad pavyks suburti savo srityse autoritetą turinčius žmones“, – būsimojo judėjimo viziją piešia P.Urbšys.
Per ožkas – į Seimą
Panevėžio krašto rinkėjai nepatikėjo ir kitu „darbiečiu“ – Aukštaitijos apygardoje kandidatavusiu R.Trota. Dalies miesto ir rajono gyventojų Seimo nario mandato vertesnis pasirodė ne Darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus vedėjas, o ožkų paradais Ramygaloje išgarsėjęs socialdemokratas Domas Petrulis.
Jaunasis politikas mano, kad rinkėjas balsavo už asmenybę, o ne už jo nugaros stovinčią partiją. Socialdemokratas tvirtina Seime atidirbsiantis 7076-iems už jį balsus atidavusiems rinkėjams.
„Reikia stiprinti ir bendruomenes, ir kaimo žmogų“, – žada D.Petrulis. Seimo nario mandatas jam garantuos ir reikalingą finansinę injekciją. D.Petrulis – ne tik jauniausias, bet ir neturtingiausias Panevėžyje išrinktas politikas. Pajamų deklaracijoje jis nurodė per 2011-uosius gavęs 2684 Lt pajamų ir į valstybės biudžetą nesumokėjęs nė lito mokesčių. Politikas tvirtina gyvenantis iš santaupų ir iš išmokos už rajono Tarybos nario veiklą. Jaunystei pralaimėjęs R.Trota tvirtino nesitikėjęs lengvos pergalės.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ, Sekunde.lt
