Sunkiai įgyvendinami politikų pažadai pasiekia ne visų rinkėjų ausis.
Seime užregistruota įstatymo pataisa, pagal kurią siūloma ne tik grąžinti nesumokėtų pensijų dalį, bet ir ją indeksuoti. Tokių ir panašių populistinių siūlymų artėjant rinkimams iš įstatymų leidėjų rūmų bus girdima vis daugiau.
Darbo partijos frakcijos narys Mečislovas Zasčiurinskas užregistravo įstatymo pataisą ir siūlo valstybei neapsiriboti ne tik grąžinant sumažintų pensijų dalį, bet ir ją indeksuoti.
Indeksavimas turėtų būti taikomas atsižvelgiant į „vidutinį būsto išlaidų ir svarbių maisto produktų (duona ir jos gaminiai, pienas ir jo gaminiai, kiaušiniai, daržovės ir bulvės) pabrangimo 2010 ir 2011 m. procentinį dydį, kurį skelbia Statistikos departamentas“.
M. Zasčiurinskas laikosi nuomonės, kad valstybė pasielgė nekorektiškai, kai savo išlaidas ėmė taupyti skurdžiausiai gyvenančių žmonių sąskaita.
„Jeigu jau valstybei reikėjo pasiskolinti iš žmonių pinigų, kas ir įvyko, tai gyventojams turi būti grąžinti visi pinigai ta pačia verte, kuria ir buvo skolintasi. Kadangi per porą metų pinigai nuvertėjo, tai aš ir pasiūliau ne tik grąžinti neišmokėtų pensijų dalį, bet ir ją indeksuoti, atsižvelgiant į pagrindinių maisto produktų ir šildymo išlaidas“, – portalui IQ.lt kalbėjo Seimo narys.
Anot jo, tokiu sprendimu valstybė parodytų, kad ji gerbia savo piliečius ir tuo pačiu pagerintų jų ekonominę ir socialinę padėtį: „Padidinusi gyventojų pajamas laimėtų ir valstybė, nes jai reiktų mažiau lėšų skirti socialinėms išmokoms ir kompensacijos“.
Tačiau pats pataisų autorius prisipažino nesitikintis, kad dabartinė valdančioji dauguma pritars tokiam siūlymui. Vis dėlto Seimas bent jau bus priverstas apskritai diskutuoti šiuo klausimus.
„Pavienių kalbų ir pasisakymų apie pensijų dalies grąžinimą buvo. Tačiau iki šiol Vyriausybė taip ir nepareiškė savo pozicijos, ar tos pensijos iš tiesų bus grąžintos. Todėl mano užregistruota pataisa bent jau paskatins diskusijas šia tema“, – dėstė pašnekovas.
Įprasta, bet trumparegiška taktika
Rinkėjams patrauklių siūlymų esama ir daugiau. Rugpjūčio pradžioje Vytautas Gapšys užregistravo Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas, kuriomis šildymui ir karštam vandeniui būtų taikomas 0 proc. PVM tarifas vietoj šiuo metu taikomo lengvatinio 9 proc. tarifo.
Rinkėjams patrauklių siūlymų esama ir daugiau. V. Gapšys užregistravo pataisas, kuriomis šildymui ir karštam vandeniui būtų taikomas 0 proc. PVM tarifas vietoj šiuo metu taikomo lengvatinio 9 proc. tarifo.
Jeigu Seimas pritartų, tokia malone galėtų naudotis tik daugiabučių namų gyventojai. O kiti piliečiai, savarankiškai šildantys savo būstus, ir toliau mokėti visą 21 proc. PVM tarifą. Tačiau šiais rinkėjais rūpintis, matyt, politikai nemato reikalo.
Ainė Ramonaitė, socialinių mokslų daktarė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė, nė kiek nesistebi, kad artėjant rinkimams politikai vėl taškosi populistiniais įstatymų projektais.
„Tai rinkiminė taktika, kurią būtų galima pavadinti lengviausia rinkėjų viliojimo strategija“, – komentavo A.Ramonaitė.
Tačiau tokia taktika – gana trumparegiška. Partijos, vertinančios savo įvaizdį ir žiūrinčios šiek tiek toliau į ateitį, populistinių pažadų vengia, nors pavieniai politikai neretai surizikuoja rinktis, regis, trumpiausią ir lengviausią kelią rinkėjų balsų link.
Anot A. Ramonaitės, iš dalies tokią padėtį lemia ir gana lanksti mūsų rinkimų sistema, suteikianti teisę rinkėjams „išreitinguoti“ politikų sąrašus.
„Populizmas dar daugiau didėja, nes kiekvienas politikas galvoja, kaip jam laimėti konkurencinę kovą ir savo partijos viduje. Todėl kai kurios šalys ir vengia tokių rinkimų sistemų reformų“, – tvirtino socialinių mokslų daktarė.
Kalba tai, ką nori girdėti rinkėjai
M. Zasčiurinskas neketina sutikti, kad jo siūloma įstatymo pataisa yra pataikavimas būsimiems rinkėjams. Mat Seimo narys yra tautos atstovas, todėl jis turi įsiklausyti į gyventojų nuomonę. O pastaruoju metu kalbėdamas su gyventojais apie pensijų grąžinimą, M. Zasčiurinskas tik ir girdėjo reikalavimus ne tik grąžinti neišmokėtų pensijų dalį, bet ir ją indeksuoti.
„Aš tik pateikiau žmonių, kuriems atstovauju, nuomonę. Antraip net nebūtų prasmės atstovauti rinkėjams. Jeigu žmonės to nori, tai apie kokį populizmą mes kalbame?“ – retoriškai klausė Seimo narys.
M. Lapinskas: „Jeigu 40 proc. Lietuvos žmonių galvoja, kad Saulė sukasi aplink Žemę, tai nereiškia, kad tokia pati dalis ir parlamentarų turi turėti tokią nuomonę“.
Į šį retorinį klausimą pamėgino atsakyti rinkodaros ekspertas Mindaugas Lapinskas: „Jeigu 40 proc. Lietuvos žmonių galvoja, kad Saulė sukasi aplink Žemę, tai nereiškia, kad tokia pati dalis ir parlamentarų turi turėti tokią nuomonę“.
Jis priminė Henry’io Fordo žodžius: „Jeigu būčiau klausęs, ko žmonės nori, būčiau jiems pasiūlęs greitesnį arklį“.
„Manau, kad kai kurie politikai žmonėms nori įpiršti greitesnį arklį. Tačiau net su greitesniu arkliu Lietuvos valstybė toli nenuvažiuos“, – sakė M.Lapinskas
Žarsto žarijas svetimomis rankomis
Ar vien tik populistiniais pareiškimais ir pažadais galima lengvai užsitikrinti rinkėjų balsus ir prasimušti į tautos išrinktųjų meką?
Į šį klausimą, anot A. Ramonaitės, vienareikšmio atsakymo nėra. Kiekvienas žmogus savaip interpretuoja iš politikų lūpų išgirstą populistinį pažadą ir jo nuomonė gali visiškai neatitikti politikų lūkesčių. Tai lemia ir aplinka, kurioje tas pažadas rinkėją pasiekia.
„Jeigu asmuo išgirstą žinią aptaria su šeima, draugais ar bendradarbiais ir kartu padiskutuoja, gali būti, kad vienu atveju populistinio pažado interpretacija bus vienokia, o kitu atveju – kitokia“, – sakė portalo IQ.lt pašnekovė.
Rinkodaros specialisto M. Lapinsko teigimu, populistiniai politikų siūlymai demonstruoja dabartinę bendrą lietuviškos politikos nuostatą – siūlyti rinkėjų palankiai vertinamus dalykus, tačiau vengti atsakomybės net negalvojant apie pasekmes.
„Tai politinės agitacijos ir politinės neatsakomybės kelias. Bepigu žarstyti žarijas svetimomis rankomis, siūlant negyvendinamus dalykus“, – pridūrė pašnekovas.
Vis dėlto jis pripažino, kad rinkėjai vertina politikus ne tik pagal veiklos rezultatus, bet ir pagal kalbas ir viešus pasisakymus.
M. Lapinskas atkreipė dėmesį, kad komerciniame pasaulyje tušti pažadai būtų neįsivaizduojamas dalykas. Jeigu, pavyzdžiui, kuris nors mobiliojo ryšio operatorius pareikštų, kad jie yra už tai, kad pokalbiai nieko nekainuotų, bet nieko tuo klausimu nedarytų, tai tiesiog apsijuoktų.
„O politikai, teikdami populistinius siūlymus, iš esmės deklaruoja, kad jie yra už tai, kad kiti politikai kažką darytų“, – pastebi jis.
Tačiau tokie politiniai triukai veikia ne visus rinkėjus. Rinkodaros specialistas svarstė, kad tušti politikų pažadai didesnį įspūdį daro tiems rinkėjams, kurie ir patys vengia imtis atsakomybės ir net neina balsuoti. O gyventojus, einančius balsuoti, tokiais triukais sunku papirkti.
