Prestižinių konjako namų „Hine“ vykdomasis direktorius Francois Le Grelle pažadais neguodžia: auganti paklausa ir menkokas vynuogių derlius lems, jog artimiausiu metu aukščiausios klasės konjako kaina vėl ūgtelės.
Vilniuje viešėjęs trečią istorijos šimtmetį skaičiuojančios kompanijos atstovas pasakojo, kad visus tuos metus „Hine“ liko ištikima savo moto: vertinti ne kiekybę, o kokybę. Todėl „Hine“ produkcijos apimtys palyginti mažos, tačiau kompanija turi ne vieną klientą, kurio šeimoje jau kelios kartos renkasi būtent šio vardo konjaką.
Be abejo, reikšmingiausiais „Hine“ gerbėjais be konkurencijos galima laikyti britų karališkąją šeimą. Nuo 1961 m. „Hine“ yra vieninteliai konjako namai, tiekiantys savo produkciją Bakingamo rūmams. Tuo tarpu, pavyzdžiui, šampaną Didžiosios Britanijos karališkajai šeimai tiekia 8 ar 9 tiekėjai.
„Nesu tikras, ar turime dėl šio išskirtinumo kokių nors privilegijų. Tačiau neabejotinai turime daug įsipareigojimų“, – šyptelėjo F. Le Grelle.
Poreikis viršijo lūkesčius
Kompanijos atstovas pabrėžė, jog „Hine“ konjako namams oficialiai leista šį gėrimą brandinti ne Prancūzijoje, o Didžiojoje Britanijoje, Bristolyje, kur, pasak F. Le Grelle, tam yra ypač palankios sąlygos.
Tačiau toks išskirtinumas, mažos produkcijos apimtys, aukšta kokybė ir tiekėjo karališkajai šeimai vardas neabejotinai lemia ir didelę konjako kainą. Ar finansinių neramumų krečiamose europinėse rinkose nenukenčia brangaus gėrimo sektorius?
„Jei būtumėte to paklaususi prieš pusmetį, būčiau atsakęs, jog Europoje netrukus matysime konjako vartojimo smukimą. Tačiau nutiko priešingai. Dabar mūsų gaminamo konjako paklausa yra tokia didelė, jog nebespėjame jos tenkinti“, – tvirtino F. Le Grelle.
Svečio nuomone, smuktelėjusį vartojimą galima pastebėti pigesnių, masinės gamybos gėrimų sektoriuje. Tačiau prabangos ženklai didesnių finansinių rūpesčių šiuo metu neturi. Ypač pardavimo kartelę kilsteli Kinija – didžioji rinka, kur sparčiai atrandamas ne tik europietiškas ar amerikietiškas vynas, bet ir stiprieji senojo pasaulio gėrimai. Savo ruožtu europiečiai vis labiau domisi mažųjų kompanijų produkcija, gamintojų istorija, tad tradicinės konjako vartojimo rinkos vis aiškiau orientuojasi į prabangių produktų gamintojus.
Tiesa, šioje vietoje gamintojams iškyla klausimas, kada sąvoka „prabangu“ perkopia ribą ir vartotojui tampa tiesiog „per brangu“. F. Le Grelle neslepia, kad, kalbant apie „Hine“ konjaką, tai gali atsitikti visai netrukus. Viena priežasčių – palyginti prastas vynuogių derlius 2012-aisiais, vėl lemsiantis konjako kainų ūgtelėjimą.
„Kyla klausimas, kur yra tos kainų ribos, virš kurių jau nebegalime pakilti? Kur yra ta riba, kai žmonės tavo gaminį pradeda vertinti kaip per brangų ir pereina prie kito gamintojo gėrimo? Manau, mes jau esame netoli tos ribos, tad turime būti labai atsargūs“, – teigė F. Le Grelle.
Konjako DNR
Lietuvoje galima įsigyti keturių „Hine“ kompanijos pavadinimų konjako. F. Le Grelle tvirtino, kad jo pardavimu kompanija yra patenkinta. Svečio nuomone, konjakas yra tinkamai pristatomas lietuviškai rinkai, pabrėžiant tai, jog tai – nišinis, ne masinis produktas. Šios nuostatos ketinama laikytis ir ateityje, nors 2018-aisiais 255-ąjį gimtadienį švęsianti kompanija ketina naujai pažvelgti į savo prekinį ženklą.
„Tačiau privalome paisyti tradicijų. Kartais tradicijos atrodo įpareigojančios, veržiančios, bet be tradicijų nėra produkto DNR. Be to nėra ir išskirtinio produkto“, – sakė F. Le Grelle.
