Pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje atliktas šalies kariuomenės mobilizacinės sistemos veikimo patikrinimas organizatorių nenuvylė. Į vienos dienos mobilizaciją pašaukti rezervo kariai pareigingai rinkosi į nurodytus šaukimo punktus.
Panevėžio apskrityje į mobilizacijos pratybas išsiųsta 250 kvietimų – tiems, kurie dabartiniame Karaliaus Mindaugo husarų batalione jau buvo atlikę privalomąją karinę tarnybą arba tarnavę profesionalioje kariuomenėje. U. Mikaliūno nuotr.
Istorinis įvykis
Ketvirtadienį 1000 karo prievolininkų, parengtojo rezervo karių turėjo atvykti į šaukimo punktus Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Marijampolės apskrityse. Panevėžio apskrityje į mobilizacijos pratybas išsiųsta 250 kvietimų – tiems, kurie dabartiniame Karaliaus Mindaugo husarų batalione jau buvo atlikę privalomąją karinę tarnybą arba tarnavę profesionalioje kariuomenėje.
„Šios pratybos – signalas visiems karo prievolininkams nuo 18-os iki 55-erių metų – tiek tarnavusiems, tiek netarnavusiems, – apie kone istorinį Lietuvos kariuomenei (LK) įvykį kalbėjo Jungtinio štabo majoras, Planavimo valdybos mobilizacijos skyriaus viršininkas, vienas pratybų koordinatorių Dainius Kazlauskas.
Per mobilizaciją kviečiami turintieji geriausią karinį pasirengimą, tie, kurie neseniai atliko tarnybą ir turi daugiausia karybos įgūdžių. Tokie karo prievolininkai žinotų, kaip elgtis mobilizacijos metu: kur prisistatyti, kokios procedūros jų laukia.
„Juk dažniausiai baugina tai, ko nežinai. Jei esi ragavęs krašto apsaugos duonos, dalyvavęs pratybose, nebelieka baimės“, – šypsojosi D. Kazlauskas.
Maždaug iki vidurdienio daugiau nei 100 rezervo karių jau buvo atvykę į Karaliaus Mindaugo husarų bataliono teritorijoje įkurtą Panevėžio šaukimo punktą. Laukiančiųjų eilėje buvo galima išvysti ir vieną kitą dailiosios lyties atstovę. Šios moterys prieš keletą metų priklausė savanorių krašto apsaugos daliniams, atlikusios tarnybą atsidūrė karo prievolininkų sąrašuose.
Dėkojo darbdaviams
Rezervo karių aktyvumas džiugino pratybų organizatorius.
„Be abejo, sudėtinga suderinti darbo laiką ir atvykimą į mobilizacijos pratybas. Kaip matome pagal atvykusiųjų skaičių, srautas nemažas. Manau, šių pratybų rezultatai bus neblogi“, – vylėsi D. Kazlauskas ir dėkojo supratingiems darbdaviams, išleidusiems pavaldinius į pratybas.
„Iš tiesų įstatyme yra numatyta, kad darbdavys turi leisti savo darbuotoją atlikti prievolę valstybei. Manau, dauguma darbdavių tuo ir vadovavosi. Be to, yra pilietinis faktorius, supratimas, kokiame regione yra Lietuva. Europoje situacija nėra stabili. Po pratybų turėsime duomenų suvestinę. Tikslių skaičių negalėsime atskleisti, yra tam tikri informaciją ribojantys reikalavimai. Bet bendras tendencijas, kaip mobilizacijos pratybos vyko tiek Panevėžyje, tiek kituose šaukimo punktuose, visuomenei paviešinsime“, – kalbėjo D. Kazlauskas.
Pasak jo, be pagrindinio pratybų tikslo – patikrinti mobilizacijos sistemas, – yra keletas papildomų uždavinių. Vienas jų – patikrinti karo prievolininkų asmeninius duomenis, informaciją apie jų gyvenamąją vietą, sužinoti realią situaciją. Taip pat norima patikrinti vidines Lietuvos kariuomenės mobilizacijos procedūras.
„Teoriškai veiksmų planas sukurtas, patvirtintas, bet praktiškai mobilizacija niekada nevyko. Taigi tai gera proga ją išbandyti“, – teigė Jungtinio štabo majoras.
Dar vienas pratybų tikslas – bendradarbiavimas su valstybės civilinėmis įstaigomis.
„Šiuo atveju kalbant apie Panevėžį, turiu omeny miesto ir rajono savivaldybes, kurios skyrė medikų. 5 gydytojai mobilizacijos metu tikrina karo prievolininkų sveikatą, nustato, ar jie yra tinkami karo tarnybai“, – paaiškino D. Kazlauskas.
Sveikatos patikra neužtruko
Sutikrinus asmens duomenis prievolininkai apsilankė pas gydytojus, kurie įvertino sveikatos būklę, analizavo archyvinius duomenis apie persirgtas ligas, atsižvelgė į pateiktus medicininius dokumentus, nusiskundimus.
„Atidžiai planavome ir ruošėmės šioms pratyboms. Manėme, kad tikrinant sveikatą susidarys laukiančiųjų eilutės. Tačiau nieko panašaus“, – šypsojosi LK karo medicinos tarnybos padalinio Panevėžyje vadas, majoras Vygintas Sereika.
Jei karo prievolininkas turi sveikatos sutrikimų, įtrauktų į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą ligų sąrašą, jis atleidžiamas nuo tarnybos arba numatytas jos atidėjimas tam tikram laikui.
„Mus domina, ar pagal dabartinę sveikatos būklę rezerve esantys kariai galėtų būti pakviesti į tarnybą. Tikrinama bendra sveikatos būklė. Kadangi tai yra mobilizacijai skirta atranka, kriterijai šiek tiek paprastesni, palyginti su reikalavimais stojant į profesinę karo tarnybą“, – komentavo karo medicinos specialistas.
V. Sereika pažymėjo, kad iš esmės potencialių karių sveikata nuo bendros mūsų visuomenės sveikatos smarkiai nesiskiria.
„Šie kariai – mūsų visuomenės dalis, jie atitinka visuomenės sveikatos būklės tendencijas. Sakyčiau, rezervo karių sveikata yra netgi geresnė, nes kviečiami tie, kurie jau buvo tarnavę. Į mūsų rankas nepatenka turintieji rimtų sveikatos sutrikimų nuo vaikystės, taigi tam tikras filtravimas atliktas. Tačiau bendros tendencijos tinka prievolininkams: sąnarių, nugaros problemos, fizinio aktyvumo stoka, aukštas kraujospūdis“, – kalbėjo V. Sereika.
Sumokės dienpinigius
Tiesa, didelių eilių nebuvo nei prie gydytojų kabinetų, nei informacijos tikrinimo punkte: rezervo kariai buvo kviečiami skirtingu laiku – vieni nuo ankstyvo ryto, kiti prieš vidurdienį.
Teisės aktuose yra numatyta mobilizacijos pratybų metu padengti tam tikras patiriamas išlaidas.
„Pirmiausia – dienpinigiai ir maitinimas, šios išlaidos dienai siekia 13 eurų. Taip pat iš dalies kompensuojamos kelionės išlaidos, vienam kilometrui skiriama 6 euro centai“, – teigė majoras D. Kazlauskas.
„Žinoma, norėtume, kad visi 250 kviečiančiųjų atvyktų į šaukimo punktą. Natūralu, yra tam tikrų objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, jei žmogus dirba užsienyje, šią informaciją fiksuojame. Žiūrėsime, kiek yra atvykusiųjų į šaukimo punktą ir kokios priežastys, neleidžiančios dalyvauti mobilizacijos pratybose“, – kalbėjo LK Jungtinio štabo atstovas.
Šis mobilizacijos sistemos patikrinimas – pirmoji dalis didžiausių šių metų nacionalinių pratybų „Žaibo kirtis 2015“, kurių metu bus vertinamos ir treniruojamos greitojo reagavimo pajėgos, bus siekiama patikrinti Lietuvos kariuomenės mobilizacinės sistemos bei kibernetinio saugumo veikimo principus.
Nebuvo ką svarstyti
Į Panevėžio šaukimo punktą atvykę karo prievolininkai neatrodė sutrikę ar išsigandę, ir tai savaime suprantama. Didžioji jų dalis prieš keletą metų tarnavo dabartiniame Karaliaus Mindaugo husarų batalione. Kai kurie sutiko seniai matytų tarnybos bičiulių. Užkalbinti eilėje prie informacijos punkto teigė, jog ilgai nesvarstė, atvykti ar ne: jei kviečia – reikia pasirodyti, be to, neatvykus grėstų administracinė atsakomybė.
„Kvietimą atvykti į Panevėžio šaukimo punktą gavau daugiau nei prieš gerą savaitę. Iš tikrųjų nesitikėjau tokio laiško, tačiau jei reikia atvykti, kodėl gi ne. Esu pasiruošęs padėti tėvynei. Seku naujienas, žinių pranešimus, suprantu, kas vyksta netoli mūsų. Čia tarnavau 2002-aisiais. Šiuo metu esu atostogose, tad atvykti keblumų nekilo. Gana greitai patikrino sveikatą, o dabar jau esu laisvas, galiu keliauti namo“, – kalbėjo Artūras iš Pasvalio.
Į mobilizacijos pratybas atvyko ir šeštą dešimtį skaičiuojantis rezervo kariškis Algirdas Griškevičius.
„Manęs kvietimas visai nenustebino. Prieš porą metų su kolega baigėme tarnybą. Esu įkopęs į 6-ą dešimtį, nežinau, kodėl mus dar kviečia, juk yra jaunesnių“, – šypsojosi su kolega atvykęs A. Griškevičius.
Parengė Linas JOCIUS
U. Mikaliūno nuotr.:
