V. Snarskio iliustr.
Šalies restoranai skundžiasi patekę į užburtą ratą. Mažas algas gaunantys darbuotojai emigruoja, tačiau algų pakelti negalima, nes tuomet tektų didinti kainas. Kai kurie verslininkai atvirai pripažįsta ir tai, kad dėl emigracijos jau mažėja ir klientų skaičius.
Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas teikiančiose įmonėse yra didžiausia minimalią algą gaunančių darbuotojų dalis. Čia kas ketvirtas visą darbo laiką dirbantis darbuotojas per mėnesį uždirba 800 litų „ant popieriaus“. Statistikos departamento duomenimis, pernai spalį visoje šalyje minimalią algą gavo 9,3 proc. visą darbo laiką dirbusių darbuotojų.
Restoranų tinklą valdanti bendrovė „Čili Holdings“ pirmadienį pranešė, kad dėl įsibėgėjančios emigracijos susiduria su dideliu darbuotojų trūkumu. Su tokia pat problema IQ.lt pripažino susidurianti ir restoranų grupė „Fortas“. O „Vičiūnų restoranų grupė“, valdanti restoranus „Charlie pizza“, „La Crepe“ ir kt., sakė būtent dėl gausios emigracijos nebesvarstanti apie plėtrą į mažesnius Lietuvos miestus.
Bendrovė „Čili Holdings“ daugiau kaip prieš pusantro mėnesio paskelbė, kad papildomai kuria 100 darbo vietų. Per šį laikotarpį buvo atrinkti apie 70 naujų žmonių, kurie „Čili“ restoranuose pradėjo dirbti padavėjais, barmenais ar virtuvės darbuotojais. Tačiau netrukus emigracijos banga trūkstamų darbuotojų skaičių vėl grąžino į pradinį tašką.
„Atliekame išeinančių darbuotojų apklausas, rezultatai rodo, kad net 25 proc. mūsų įmonę paliekančių žmonių išvažiuoja dirbti į užsienį. Vieni randa sezoninį darbą, kiti išvyksta ilgesniam laikui. Faktas, kad per pirmuosius šių metų mėnesius „Čili“ darbuotojų kaita sudaro 20 proc., nedžiugina. Ateities prognozės gali būti dar niūresnės“, – sakė „Čili Holdings“ Personalo departamento direktorė Rasa Rudytė.
Šiuo metu bendrovei esą trūksta bent 50 darbuotojų – virėjų, jų padėjėjų, picų kepėjų ir jų padėjėjų, barmenų bei padavėjų. Daugiausia darbo vietų bendrovė pasiruošusi sukurti Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Palangoje.
Darbuotojai bėga ir į pajūrį
Restoranų grupės „Fortas“ marketingo vadovas Kęstutis Markevičius IQ.lt sakė, kad šiuo metu restoranus palieka ne tik laimės užjūriuose mėginantys ieškoti gyventojai, bet ir tie, kurie vasarą mėgins daugiau užsidirbti plušėdami Lietuvos pajūryje.
Pašnekovas skaičiavo, kad, kartu sudėjus, į užsienį emigruoja ir į Lietuvos pajūrio kurortus išvyksta 60-70 proc. įmonę paliekančių darbuotojų. „Likusi dalis išeinančiųjų – 30-40 proc. – šiaip ieško, kur būtų galima uždirbti daugiau. Kaip jie patys įvardija, ieško ir juodų atlyginimų“, – sakė K. Markevičius.
Jo teigimu, darbuotojų trūkumą liudija ir tai, kad anksčiau dauguma padavėjų būdavo su patirtimi, o dabar šioje pozicijoje dominuoja žmonės be patirties.
„Vičiūnų restoranų grupės“ direktorius Gediminas Balnis skaičiavo, kad kone kas antras ar kas trečias iš darbo išeinantis žmogus teigia išvažiuojantis dirbti į užsienį. O geresnio gyvenimo paieškos ten labiausiai vilioja jaunus žmones.
„Viena iš pagrindinių emigracijos priežasčių: „Gyvensiu užsienyje, dirbsiu restorane ir galėsiu mokytis“. Tai jauniems žmonėms labai paranku – pamaininis darbas, galima susidėlioti darbo grafiką taip, kad jis derėtų su mokslais“, – sakė G. Balnis.
Didesni atlyginimai nesulaikytų?
Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį maitinimo įstaigų ir restoranų darbuotojų vidutinis darbo užmokestis siekia 1215 litų neatskaičius mokesčių. „Vičiūnų restoranų grupės“ vadovo teigimu, restoranų darbuotojams mokami atlyginimai priklauso nuo jų užimamos pozicijos ir nuo miesto, kuriame yra restoranas. „Nuo minimalios algos iki 1,5 tūkst. litų į rankas“, – sakė G. Balnis. K. Markevičius sakė, kad mažiausias virėjo atlyginimas „Forto“ restoranų grupėje – 900 litų.
Paklausti, kodėl restoranai negali mokėti darbuotojams didesnių algų ir taip juos išlaikyti Lietuvoje, IQ.lt pašnekovai įvardijo kelias priežastis.
„Lietuvos restoranai negali pasiūlyti tokių gerų atlyginimų kaip užsienyje, nes neturi tokių kainų, kaip užsienyje. Lietuvių vartojimo įpročiai kitokie nei užsienyje. Jeigu galėtume kainas pakelti tiek, kiek užsienyje, ir parduoti produktus, tikrai mielai tais pinigėliais pasidalintumėme su darbuotojais“, – tikino K. Markevičius.
G. Balnis sakė, kad to daryti restoranai negali ir dėl to, kad didelę pajamų dalį „suvalgo“ mokesčiai. Jei restoranams taikomas pridėtinės vertės mokestis (PVM) būtų sumažintas, šie esą galėtų pakelti darbuotojams algas. Tačiau „Vičiūnų restoranų grupės“ direktorius suabejojo, ar didesnės algos sulaikytų gyventojus Lietuvoje.
„Jeigu padidinčiau algas iki lygio, kuris yra ten, kur gyventojai emigruoja, atsirastų kita problema. Pavyzdys: emigravęs vyresnysis brolis ir vidurinysis brolis, o jaunėlis likęs Lietuvoje. Jis sulauks 18 metų ir turės pasirinkimą: arba važiuoti pas brolius į Airiją, arba į Vilnių, kur neturi jokių pažinčių ir neturi kaip įsitvirtinti“, – kalbėjo G. Balnis.
Tuo metu R. Rudytė apgailestavo, kad darbuotojų nepadeda sulaikyti ir bendrovės investicijos į jų kvalifikaciją. „Turime ir tokios patirties, kai patys investavę į darbuotojo mokymus po kelių savaičių išlydėjome jį į užsienį“, – kalbėjo „Čili Holdings“ Personalo departamento direktorė.
Plėtros jau nebeplanuoja
Kaip sakė G. Balnis, restoranų sektorius nėra vienintelis sektorius, kurį smarkiai palietė emigracija. Neigiamas jos pasekmes esą pajuto visi verslininkai: ir tie, kurie prekiauja rūbais, ir tie, kurie prekiauja batais, ir tie, kurie gamina kokius nors produktus eksportui.
Vis dėlto, „Vičiūnų restoranų grupės“ vadovas atskleidė, kad emigruojant gyventojams nematantis perspektyvos plėstis į mažesnius šalies miestus. „Verslas yra prognozės. Darai prognozę penkeriems metams. Ar man gali kas nors Lietuvoje atsakyti, pavyzdžiui, kiek Raseiniuose gyvens žmonių po 5 metų? Niekas negali“, – dėstė pašnekovas.
Jo žodžiais tariant, darbuotojų trūkumas yra trumpalaikė problema. Ilgalaikė problema esą bus ta, kad dėl nežinios, kas ateityje naudosis jų paslaugomis, verslininkai netrukus nebeinvestuos ne tik į mažesnius, bet ir į didesnius miestus.
