Ultimatumas delsiantiesiems. Panevėžio savivaldybė Aplinkos ministerijai pateikė sąrašą, kuriuos daugiabučius siūlo pirmiausia renovuoti. Jame 52 namai. Kuo vilioja atnaujinti sovietinius mūrus šalies valdžia ir kuo grasina renovacijos skeptikams?
Atrinko ir taupiuosius
Panevėžio savivaldybė gerokai pranoko Aplinkos ministerijos lūkesčius ir pateikė net 52-ų daugiabučių namų, kuriuos renovuoti siūlo pirmiausia, sąrašą. Tik pusė iš jų atitinka ministerijos nustatytus „kiauriausių“ namų kriterijus – pastatyti iki 1993-iųjų, ne mažesni nei 10-ies butų, nepriklausantys kultūros paveldui ir per metus sunaudojantys šilumos daugiau nei 150 kilovatvalandžių vienam kvadratiniam metrui. Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėjo pavaduotojo Alberto Dragūno teigimu, iš įtrauktųjų į renovuotinų sąrašą šiuos reikalavimus atitinka 27-i. Savivaldybė atnaujinti siūlo ne tik savo atrinktus „kiauriausius“ Panevėžio daugiabučius, bet ir tuos, kurių pageidavo patys gyventojai.
„Į ministerijos prašymą Savivaldybė pažiūrėjo ne formaliai. Buvo galima sąrašą sudaryti pagal „Panevėžio energijos“ pateiktus šilumos sunaudojimo rodiklius, bet Savivaldybė paprašė ir daugiabučių pirmininkų išsakyti savo poziciją“, – paaiškino A. Dragūnas.
Savivaldybė sulaukė 37-ių bendrijų pirmininkų pritarimo įtraukti daugiabučius į būsto modernizavimo programą. Iš jų tik 14-a per metus sunaudoja ministerijos nurodomas 150 kWh šilumos vienam kvadratiniam metrui.
Sąraše – ir besišildantieji autonomiškai
Į pateiktą Aplinkos ministerijai sąrašą įtraukti namai išsibarstę po visą miestą, o jų sunaudojamos šilumos kiekis skiriasi net kelis kartus. „Kiauriausiųjų“ sąrašo pradžioje atsidūrę Liepos al. 17, V. Kudirkos g. 3, J. Janonio g. 8 ir 10 namai per metus vienam kvadratiniam metrui sunaudoja apie 200 kWh šilumos. Nedaug atsilieka Liepų al. 15 ir Respublikos g. 17, Marijonų g. 39, Teatro g. 4 namai. Jų vienam kvadratiniam metrui apšildyti per metus reikia 180 kWh. Prašymą įtraukti į skubiausiai renovuojamų namų sąrašą pateikė ir Ateities g. esančio daugiabučio, sunaudojančio vos per 80 kWh vienam kvadratiniam metrui šildyti, gyventojai bei įsikūrusieji nuo centralizuoto šildymo atjungtame Įmonių g. 19-ajame name.
Renovuotinų daugiabučių sąraše valdininkai pažymėjo, kiek kuriame name gyvena asmenų, gaunančių kompensacijas už šildymą ir karštą vandenį. Pigiai už šilumą mokantys valstybės išlaikytiniai, atrodo, galvos dėl pastatų šiltinimo nesuka.
Viename devynaukščiame 107 butų buvusiame bendrabutyje valdininkai suskaičiavo net 37-is paramos gavėjus. Nors jiems valstybė padengtų visas renovacijos išlaidas, šio devynaukščio gyventojai vis tiek nepareiškė noro, kad jų namas būtų įtrauktas į planuojamų atnaujinti sąrašą.
„Kiaurus“ daugiabučius suregistravusi Savivaldybė dabar lauks tolesnių ministerijos sprendimų.
Saldainis pirmiesiems
Iki praėjusios savaitės pabaigos Aplinkos ministerijai 48-ios savivaldybės pateikė daugiau nei 1500 skubiausiai renovuotinų senų daugiabučių sąrašą. Šioji žada atrinktus 500 namų renovuoti jau kitąmet. Kiti esą bus modernizuojami per antrąjį etapą. Jo parengiamieji darbai irgi turėtų prasidėti dar šįmet.
Po savaitės ministerija kviesis visų savivaldybių atstovus pateiktiems sąrašams aptarti. Savivaldybių bus prašoma kuo greičiau – per kelias savaites – išsiaiškinti, ar renovacijai pritars butų savininkai, ir atrinkti po 10–15 pastatų. Ministerija skelbia, kad savivaldybės turės parinkti renovavimą administruojančią įstaigą ir ji, o ne būstų savininkai, ims paskolą, organizuos, prižiūrės ir kontroliuos visą namo atnaujinimo procesą.
Ryžtis gyventojus renovacijai ministerija vilioja pažadais, kad suspėjusieji startuoti dar šiais metais gali gauti ne 30, o 40 proc. negrąžinamą valstybės paramą. Toks jos dydis esą galbūt išliks ir kitais metais.
Taip pat žadama, kad po renovacijos gyventojai dar kurį laiką, kol bus grąžinta paskola, tai yra apie 6–8 metus, turėtų mokėti 10 proc. mažesnius nei vidutiniškai mokėjo pastaruosius porą metų mokesčius už šildymą, o vėliau – tik už faktiškai sunaudotą šilumą.
Skaudžiausias bizūnas – lenkų pavyzdys
Naują renovacijos modelį praėjusią savaitę savivaldybių ir daugiabučius administruojančių įmonių atstovams pristačiusi Aplinkos ministerija, anot Panevėžio butų ūkio direktoriaus Gintaro Ruzgio, pažymėjo, kad svarstoma renovacijos procesą palengvinti jau nuo kovo 1-osios. Renovaciją pradėti bendrijos iki šiol galėjo tik sukaupusios bent per 20 tūkst. Lt, reikalingų sumokėti už pirminius darbus – investicinį, techninį projektus ir kt. Šias išlaidas valstybė kompensuoja 100 proc., tačiau pinigai į bendrijų sąskaitas sugrįžta tik baigus atnaujinti namą.
Pasak G. Ruzgio, planuojama, kad tokios sumos nesukaupusioms, tačiau modernizuoti daugiabutį pageidaujančioms bendrijoms atsiras galimybė gauti paskolą už maždaug 3 proc. palūkanų. Tokiu atveju kreditą bankui grąžintų valstybė, o daugiabučiui liktų atsiskaityti tik už palūkanas.
Atsargiai vertinantieji ministerijos dar neįteisintus pažadus ir delsiantieji perspėjami, kad svarstoma nuo 2014-ųjų kompensuoti nebe 100, o tik 50 proc. išlaidų už pirminius renovacijos darbus.
Maža to, naujoji šalies valdžia neatsisako ir pačių griežčiausių tramdomųjų marškinių. Nenorintiesiems renovuoti seną ir neefektyviai šilumą naudojantį namą grasinama nebeskirti kompensacijų už šildymą ir karštą vandenį.
Bizūnu tokių daugiabučių gyventojams gali tapti ir kaimyninės Lenkijos patirtis. Lenkai masiškai renovuoti senus namus puolė, kai valstybė panaikino šilumai lengvatinį pridėtinės vertės mokestį. Lenkams į šildymo kainą įskaičiuojamas 23 proc. PVM, o lietuviai šilumos kainą keikia mokėdami 9 proc. PVM.
Pirmininkams – spjūvis
Kol renovaciją bandantys išjudinti naujieji šalies valdantieji tik žada, netgi pritarimą modernizuoti daugiabučius pateikę Panevėžio namų bendrijų pirmininkai politikų kalbų klausosi skeptiškai nusiteikę.
Savivaldybės į „kiauriausiųjų“ sąrašą atrinkto Marijonų g. 41-ojo namo bendrijos pirmininkė Otilija Gaušienė teigia pasigendanti konkrečios informacijos apie Aplinkos ministerijos deklaruojamą naują renovacijos modelį.
Apie naująją tvarką ji tikėjosi išgirsti praėjusią savaitę Savivaldybės organizuotame susitikime su daugiabučių pirmininkais. Tačiau susirinkimas virto chaosu, o pirmininkai iš jo skirstėsi taip ir neišgirdę nieko naujo. Į jų klausimus apie naująjį renovacijos modelį nesugebėjo atsakyti ne tik vietos valdžia, bet ir iš Vilniaus atvykę Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros atstovai.
„Jaučiau didelę nepagarbą susirinkimo dalyviams. Pranešėjai vėlavo gal pusvalandį, susirinkimas vyko chaotiškai. Supratau tiek, kad jokio naujo renovacijos modelio nėra. Jo negalės būti, kol Seimas patvirtins poįstatyminius aktus. Kaip žmonės gali patikėti tuo, kas dar nėra įteisinta?“ – stebėjosi O. Gaušienė.
Šokiravo kaina
Vis dėlto O. Gaušienė Savivaldybei pateikė preliminarų pritarimą dėl Marijonų g. 41-ojo namo renovacijos. Jei pasirodys, kad gyventojų netenkins mistinio naujojo modelio sąlygos, bendrija galės atsisakyti ketinimų renovuoti. Taip jau kartą nutiko.
Marijonų g. 41-asis daugiabutis jau netgi buvo parengęs investicinį projektą, tačiau darbai sustojo sužinojus, kad trijų kambarių butui namo atnaujinimas kainuos apie 25 tūkst. Lt. Suma padidėja todėl, kad namas mažas – tik 12-os butų. Pirmininkė svarsto, kad gyventojams skaudžiai per kišenes kertanti renovacija atsipirktų nebent namui atsijungus nuo centralizuoto šildymo.
O. Gaušienės nuomone, renovacijos rūpesčių daugiabučių pirmininkai nepajėgūs prisiimti tik ant savo pečių.
„Tiek, kiek renovuojant reikia nuveikti, vienam žmogui neįmanoma apglėbti. Jis turi būti ir geras juristas, ir energetikas, kad rangovai neapsuktų, ir psichologas, kad sutaikytų susipykusius kaimynus, ir lektorius, kad juos įtikintų, galų gale – altruistas, nes tiek, kiek toks darbas vertas, niekas nemokės“, – teigė pirmininkė.
Siūlo renovuoti mąstymą
Naujų valdančiųjų užmojus dar labiau kritikuoja Vilniaus g. 8-ojo daugiabučio bendrijos pirmininkė Ramutė Čyžienė. Ji nesirinkdama žodžių kerta naujojo renovacijos modelio sumanytojams.
„Pirmiausia reikia renovuoti Algirdo Butkevičiaus ir Valentino Mazuronio mąstymą“, – pareiškė R. Čyžienė. Jos nuomone, renovacijos imamasi ne nuo to galo. Pirmininkės tikinimu, vertinti namus pagal sunaudojamą šilumos kiekį nėra racionalu.
Netgi analogiškų namų sunaudojamas šilumos kiekis gali skirtis tik todėl, kad vieno iš jų gyventojai mėgaujasi šiluma, kito – baimindamiesi didelių sąskaitų gyvena šalčiau nei reikalauja higienos normos. R. Čyžienė įsitikinusi, kad pirmiausia turėtų būti įvertinta namų sienų šiluminė varža.
„Daugiausia šilumos per sienas išleidžia pirmieji sovietiniai daugiabučiai. Panevėžyje reikėtų renovaciją pradėti nuo Vilties, Marijonų g. kvartalo“, – mano pirmininkė.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
