Renovacija – nemenkas galvos skausmas daugiabučių gyventojams. Neretai dilema, renovuoti namą ar ne, perauga į savotišką karą tarp kaimynų.
Renovacija supriešino Ramygalos g. 78-ojo namo gyventojus: nors surinkti daugumos gyventojų parašai, ji taip ir neprasidėjo. U. Mikaliūno nuotr.
Į renovaciją įtraukė ir policiją
Ramygalos gatvės 78-ojo namo bendrijos pirmininkės bandymai pradėti daugiabučio modernizavimą atsimuša kaip į sieną, mat dalis gyventojų įsitikinę, kad renovacijos našta jiems nereikalinga. Tuo labiau kad ne visi gyventojai dar spėjo išmokėti prieš keletą metų dalinei namo renovacijai paimtą paskolą.
Be to, žmonėms kyla įtarimų, kad renovaciją siekiama įbrukti ne visai teisėtais būdais. Namo pirmininkė apgailestauja, jog dėl kelių gyventojų nenoro gyventi gražiau ir ekonomiškiau priversti kentėti likusieji. Ir jie gali nebesuspėti į nuvažiuojantį renovacijos traukinį.
Kaip „Sekundei“ pasakojo Ramygalos g. 78-ojo namo gyventojos Zita Balnienė ir Teresė Ramutė Burkauskienė, apie namo renovaciją jau buvo pradėta kalbėti 2013 m. vasarą. Tąkart buvo pradėti rinkti gyventojų parašai ir spalį pristatytas investicinis projektas. O jau 2014 m. pradžioje kreiptasi į banką dėl paskolos.
„Nesame nusiteikusios prieš renovaciją, tačiau viskas daroma skubotai. Visiškai nebuvo duota laiko pagalvoti – iš karto pateikti lapai ir liepta pasirašyti. Kai kurie gyventojai net buvo spaudžiami tai daryti grasinant, kad kitaip neteks kompensacijų už šildymą. Pakalbėjus su žmonėmis paaiškėjo, jog kai kurie iš jų net nepasirašė už renovaciją, nors jų parašai buvo sudėti“, – tvirtino moterys.
Kilus įtarimų, kad parašai gali būti suklastoti, jos kreipėsi į policiją. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Įtarimus dar labiau sustiprino iš banko gautas atsakymas, kad paskolos jų namui suteikti negali, nes kyla abejonių dėl priimtų sprendimų teisėtumo. Dalis namo gyventojų nuolat keičia nuomonę ir nėra apsisprendę dėl namo atnaujinimo.
„Nesu ekspertė, tačiau akivaizdžiai matyti, jog keli parašai suklastoti. Tad praėjusių metų balandį vykusiame susirinkime nusprendėme, kad renovacijos klausimo nepradėsime spręsti, kol bus baigtas tyrimas dėl galimo parašų klastojimo“, – sakė T. R. Burkauskienė.
Nors per ikiteisminį tyrimą jokių pažeidimų nebuvo nustatyta, moterys rankų nenuleido, kreipėsi į prokuratūrą, vėliau – į Panevėžio miesto apylinkės teismą. Visur jų prašymas atnaujinti bylą buvo atmestas. Ir tik Apygardos teismas įpareigojo atnaujinti tyrimą.
„Namo pirmininkė nelaukė tyrimo pabaigos. Iš naujo pradėjo rinkti parašus dėl renovacijos. Iš 80 žmonių už renovaciją pasirašė 47 butų gyventojai. Tačiau įdomiausia tai, kad balsavimas turėjo vykti vasario 19 d. vakare, o pirmininkė jau tos pačios dienos rytą bankui pateikė gyventojų daugumos parašus. Kaip taip gali būti“, – klausė moterys.
Netiki renovacijos nauda
Ramygalos gatvės 78-ojo namo gyventojų teigimu, už šilumą jų namas ir taip moka mažiausiai mieste, pavyzdžiui, už 50 kv. metrų buto šildymą už gruodį teko mokėti 148, o sausį – 161 litą. Tad renovacija ekonominės naudos neatneš. Vadinasi, gyventojai negali tikėtis, kad valstybė dengs 40 proc. renovacijos išlaidų.
Z. Balnienei (dešinėje) ir T. R. Burkauskienei kilo įtarimų, kad parašai dėl namo renovacijos gali būti suklastoti, todėl moterys kreipėsi į policiją. U. Mikaliūno nuotr.
„Namas mūrinis, statytas iš baltų plytų, siūlės sutvarkytos. Kada nors namą reikės tvarkyti, bet kam taip skubėti. Pagrindinis renovacijos motyvas, kad viršutiniuose aukštuose pelija gyventojų butų sienos ir lubos, gana vėsu.
Aš pati gyvenu penktame aukšte ir žinau, kad renovacija nepadės išspręsti pelėsio problemų, jeigu gyventojai nevėdins patalpų. Taip, čia daug vėsiau negu viduriniuose butuose, bet man tikrai nešalta, pagaliau galima atsukti šiek tiek daugiau šilumos, juk šilumos punktas reguliuojamas. Renovuojame namą dėl viršutiniuose aukštuose esančių butų, tačiau vos keli šių butų gyventojai pasirašė už renovaciją“, – kalbėjo Z. Balnienė.
Investicinio plano rengėjai aiškino, kad ir po renovacijos jų namas bus tik D naudingumo klasės, kaip yra dabar, tad nauda bus minimali. O paskolą teks mokėti net du dešimtmečius. Apskaičiuota, kad jų namo renovacijai reikės apie 2,5 milijono litų.
Gyventojams kilo įtarimų, kad namo pirmininkė taip intensyviai rūpinasi namo renovacija siekdama asmeninės naudos. Z. Balnienė ir T. R. Burkauskienė sužinojo, kad, nors namo renovacija dar nepatvirtinta, pirmininkė jau pasiskelbė namo renovacijos administratore ir už šį darbą kiekvieną mėnesį gaus apie 376 eurų atlyginimą.
„Prieš metus name buvo daroma dalinė renovacija: pakeisti laiptinių langai, vamzdžiai, atlikta kitų darbų. Jau tada buvo daug neteisybės: vietoj vokiškų vamzdžių, kaip buvo užrašyta, sudėti lenkiški, kai kuriems gyventojams jie visai nepakeisti. Nepasitikime ja ir jeigu darysime renovaciją, reikia žmogaus, kuris suprastų apie statybos darbus ir galėtų prižiūrėti visą renovacijos procesą. Kita vertus, tik 2017 m. gyventojai baigs išsimokėti dalinei renovacijai paimtą paskolą. Viena paskola nebaigta mokėti, jau imame kitą. Suprantama, jeigu namas būtų avarinės būklės, bet dabar tikrai taip nėra. Nežinia, kas bus po trejų metų, keisis valdžia, gal ir įstatymai keisis. Kam viską taip paskubomis daryti“, – teigė Z. Balnienė.
Kiša pagalius į ratus
Namo pirmininkė Danutė Kiurienė „Sekundei“ teigė, jog namą renovuoti būtina. Prieš 45 m. statytas daugiabutis iš išorės atrodo dar patenkinamai, tačiau jo būklė kasmet tik prastėja. Visų pirma reikia namą apšiltinti, nes sienos – vos pusės plytos storumo, kai kur jau sutrūkinėjusios, privalu tvarkyti ir stogą. Nors šilumos punktas buvo renovuotas, rūsyje vamzdžiai liko nepakeisti.
„Ypač šiaurinėje namo dalyje sienos sutrūkinėjusios ir vėjas pučia kiaurai. Šiek tiek jas tvarkėme, bet reikia kapitalinio remonto. Prieš keletą metų darėme dalinį remontą: atnaujinome šilumos punktą, keitėme laiptinių langus, dalį vamzdynų, bet to maža. Dar metai kiti ir pradės byrėti plytos. Čia tik laiko klausimas, o iš kaupiamųjų lėšų galime padaryti tik kosmetinius patvarkymus. Dabar valstybė kompensuoja 40 proc. renovacijos sumos, o vėliau ji kasmet tik mažės, todėl turime spėti pasinaudoti šia lengvata“, – tvirtino D. Kiurienė.
Pradėjusi kalbėti apie būtinybę atnaujinti namą pirmininkė pajuto kai kurių gyventojų priešiškumą ir norą bet kokia kaina sustabdyti renovacijos procesą. Būtent Z. Balnienė ir T. R. Burkauskienė jai kiša pagalius į ratus. Per paskutinį gyventojų susirinkimą jos net paėmė susirinkimo dalyvių sąrašą, todėl D. Kiurienė buvo priversta kreiptis į policiją.
„Niekas nedarytų renovacijos, jeigu gyventojai nenorėtų. Iš 80 gyventojų kartą pasirašė 47, kitą kartą 49 ir paskutinį kartą net 52, tačiau jos vis tiek įvairiais būdais stengiasi trukdyti ir ignoruoja daugumos gyventojų valią“, – kalbėjo namo pirmininkė.
Viskam prieštarauja
D. Kiurienės teigimu, renovacijai nepritariančios namo gyventojos ne tik kad šmeižia ją ir jos šeimą, bet ir rašo įvairiausius skundus kur tik gali – pradedant policija ir baigiant Savivaldybe.
„Jos visur įžvelgia tik korupciją. Per metus parašyti net penki skundai Savivaldybei, o kur dar skundai kitoms institucijoms. Kai kurie jų tokie absurdiški, kad juoką kelia, pavyzdžiui, kad iš bendrijos pinigų dukrai butą nupirkau, o sau mašiną. Bet ribos kažkur tikrai turi būti. Gal pusę metų policija tyrė galimą parašų klastojimą, bet taip nieko neteisėto ir nerado. O juk tą laiką galėjo skirti tikrai svarbesnėms byloms“, – pasakojo D. Kiurienė.
Prieinama iki tokių absurdų, kad ji kaltinama net duomenų klastojimu. Neva siekiant renovacijai gauti valstybės kompensaciją buvo gerokai išpūsti šilumos suvartojimo rodikliai. Tačiau šių rodiklių net ir norint negalima suklastoti, nes juos pateikia „Panevėžio energija“.
„Juk ne iš lubų tie skaičiai buvo nuleisti. Viską galima išsiaiškinti, bet kai yra išankstinis nusistatymas ir nenoras bendrauti, labai sunku ką nors pakeisti. Jos mane apkaltino, kad net savinuosi namo renovacijos administratoriaus pinigus, nors tokie pinigai bus skirti tik prasidėjus renovacijai. Bet kokie žingsniai pagerinti bendrijos narių gyvenimą baigiasi trukdymais. Prieš keletą metų buvome nusprendę paplatinti automobilių stovėjimo aikštelę, turėjome detaliuosius planus, numatę vietą aikštelei, net susitarę su projektuotojais, tačiau jos užprotestavo. Nežinau, kiek dar tai gali tęstis“, – kad dėl kai kurių žmonių kategoriškumo stabdoma daugelis darbų, apgailestavo D. Kiurienė.
Lina DRANSEIKAITĖ
