Artėjantis šaltasis sezonas dažnam kelia susirūpinimą, ar išlaidos už šildymą netaps nepakeliama našta. Tačiau daugiabučių modernizavimas vangiai juda iš mirties taško, nors Panevėžys ir laikomas šios srities vienu iš lyderiu ir pavyzdžiu. Dabar ir individualių namų savininkai gali pretenduoti į paramą namui renovuoti bei atsinaujinantiems energijos šaltiniams įsirengti. Nors pinigai, skirti šiai programai, sparčiai senka, kai kurie panevėžiečiai įsitikinę, kad namą renovuoti pigiau atsieis be paramos nei ją gavus.
Pagrindiniai reikalavimai
Pagal Klimato kaitos specialiąją programą nuo liepos pabaigos individualių namų savininkai renovacijai ir alternatyviems energijos šaltiniams įsirengti gali tikėtis paramos iš valstybės – 30 proc. patirtų išlaidų. Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo Klimato kaitos programos projektų skyriaus vyriausioji specialistė Indrė Kapusčytė „Sekundei“ teigė, kad 900 tūkst. litų skirta gyvenamiesiems namams atnaujinti ir renovacijai ir 900 tūkst. litų – atsinaujinantiems energijos šaltiniams įrengti individualiuose namuose. Gyventojai paraiškas gali teikti tol, kol pasibaigs programai skirti pinigai. Jau dabar pagal pirmąją programą pateikta paraiškų už 700 tūkst. litų, o pagal antrąją gerokai mažiau – 70 tūkst. litų
„Pagrindiniai keliami reikalavimai, kad namas priklausytų vienam ar dviem savininkams ir būtų pastatytas iki 1993-iųjų. Po renovacijos reikia pasiekti pastato energetinio naudingumo C klasę ir sumažinti energijos suvartojimo sąnaudas ne mažiau nei 20 procentų“, – teigė I.Kapusčytė.
Todėl renovuoto namo gyventojas Aplinkos apsaugos investicijų fondui privalės pateikti energetinio efektyvumo klasę patvirtinantį sertifikatą, kurį gali išduoti tik atestuotos įmonės ar specialistai – turės įrodyti, kad renovuotas namas tapo taupesnis energijos atžvilgiu.
Specialistės teigimu, dokumentai, kuriuos reikalaujama pateikti, yra elementarūs, paraiška teikiama supaprastintu būdu, o sąnaudas, kurias patirs individualaus namo savininkas tvarkydamas dokumentus, bus galima įtraukti į paraiškos sąmatą.
„Kompensacija teikiama ir medžiagoms įsigyti, ir už darbus sumokėti, ir įvairiems dokumentams tvarkyti. Tačiau maksimali suma, kurią gali tikėtis susigrąžinti individualių namų savininkai, negali viršyti 50 tūkst. litų“, – teigė I.Kapusčytė.
Kaip matyti iš pateiktų paraiškų, sumos namo renovacijai ar alternatyviems energijos šaltiniams – saulės, vėjo, biokuro, geoterminei energijai – įrengti skiriamos gana įvairios: nuo poros tūkstančių iki kelių šimtų tūkstančių litų.
Atbaido popierizmas
Lyginant su daugiabučiams modernizuoti skiriamomis sumomis, individualių namų renovacijai pervedami pinigai – lyg lašas jūroje. Specialistų skaičiavimais, parama galės pasinaudoti tik apie šimtas namų savininkų. Galimybe apsišiltinti namą ar pasikeisti šildymo katilą už valstybės pinigus susidomėjo ne vienas panevėžietis, tačiau paraiškų iš Panevėžio miesto ir rajono sulaukta palyginti nedaug. Pagrindinė priežastis – įvairių popierių ir dokumentų, reikalingų paraiškai pateikti, gausa. Individualių namų savininkas Lietuvos apsaugos investicijų fondui turi pateikti ne tik Nekilnojamojo turto registro duomenis, kad namas priklauso jam, pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą, bendraturčių sutikimus, bet ir informuoti, iš kur bus imamos lėšos renovacijai, iš „Sodros“ bei Valstybinės mokesčių inspekcijos išsiimti pažymas, kad nesi skolingas valstybinėms įmonėms, ir turėti ne mažiau kaip trijų prekių, darbų ar paslaugų teikėjų komercinius pasiūlymus.
Saulės kolektorių ant nuosavo namo stogo planuojantis įsirengti Ričardas teigė, kad tokia parama jis norėjęs pasinaudoti, kol perskaitė, kokie keliami reikalavimai. Anot jo, vien dokumentų tvarkymas kainuotų ne vieną šimtą litų.
„Reikia nedirbti, kad galėtum iš vienos įstaigos keliauti į kitą, kol surinksi visus reikiamus dokumentus, o kaip žinia, dabar kiekvienas popierėlis kainuoja. Reikia samdytis profesionalius ekspertus, negali įsirengti pats ar paprašyti pažįstamo meistro. Sudėjus viską, man pigiau atsieis savomis jėgomis įsirengti saulės kolektorių, ir dar sutaupysiu laiko ir jėgų, kurias reikėtų skirti bandant susivokti toje biurokratijos raizgalynėje“, – teigė Ričardas.
Laimės pirmieji
Dokumentų ir įvairių techninių projektų, kurių reikalaujama norint gauti valstybės paramą, gausoje už tam tikrą mokestį padeda susivokti ir tuo užsiimančios įmonės ar asmenys. Pasak Kęstučio Grigalavičiaus, kuris savo paslaugas teikia visoje Panevėžio apskrityje, dokumentų sutvarkymas kainuoja nemažai, todėl verta apsvarstyti, ar tai atsipirks. Dokumentų įsirengti saulės kolektorių sutvarkymas kainuotų apie pusantro tūkstančio litų, o namo renovacijai – gerokai daugiau: vien už sertifikatą tektų mokėti apie penkis tūkstančius litų.
„Vienas pagrindinių reikalavimų, kad būtų galima susigrąžinti 30 proc. renovacijai skirtų lėšų, turi būti sutaupyta ne mažiau kaip 20 proc. energijos. Vien pakeitus stogą tokio efektyvumo nepasieksime. Renovuoti reikia iš pagrindų: keisti langus, duris, stogą, apšildyti visas perdangas, rūsius“, – teigė K.Grigalavičius.
Anot jo, gyventojai domisi aktyviai, bet tik retas pasinaudoja valstybės parama. Projekte numatyta, kad lėšas už namo renovaciją ar alternatyvios energijos šaltinių įrengimą galima atgauti ir atgaline data – jeigu tai buvo padaryta nuo šių metų balandžio 15 dienos. Skiriamų pinigų kiekis ribotas, todėl paramą gali gauti tik tie, kurie suspės dokumentus susitvarkyti pirmieji.
„Rudenį renovacijų niekas nebepradeda. Pinigų skirta labai mažai, tad laimės tie, kurie jau renovavo savo namus nuo balandžio vidurio. Nugali pirmieji, o kiti medalių negauna, nors ir bėga.
Individualių namų renovacijai pinigai praktiškai išnaudoti, liko tik alternatyviai energijai įsirengti. Jeigu tai kainuoja iki 10 tūkstančių, neverta nė pradėti. Aišku, galima žaisti ir su kelių šimtų litų siekiančiu projektu, bet įdėtos sąnaudos atsipirks tik tada, jeigu renovacijai bus skirta mažiausiai 30 tūkstančių litų“, – sakė K.Grigalavičius.
Lina DRANSEIKAITĖ, Sekunde.lt
