Prieš porą metų gyventojus pakabinusi ant priešrinkiminių triukų kabliuko ir daugiabučiams namams modernizuoti pažadėjusi 50 procentų paramą, šalies valdžia persigalvojo. Šį mėnesį Vyriausybė nutarė, kad finansinė parama modernizacijos projektams sumažinama iki 15 procentų. Skeptikai netruko įvertinti, kad tokie pokyčiai ir taip vangiai vykusį daugiabučių namų atnaujinimo procesą įstums į aklavietę, juolab kad nežinia, kokių naujovių sugalvos kita Vyriausybė.
Pasinaudos daugiau
Sumaištis daugiabučių namų renovacijos sektoriuje – jokia naujiena pertvarkymo laukiančiuose būstuose gyvenantiems žmonėms. Prieš porą metų daugelio daugiabučių namų renovaciją nutolino sparčiai kilusios darbų ir statybinių medžiagų kainos, stabdė rangovų trūkumas, dabar sumaištį kelia iki 15 procentų sumažinta valstybės parama. Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros Panevėžio padalinio vadovas Gražvydas Gaidamavičius tikisi, kad naujoji daugiabučių modernizavimo rėmimo tvarka kaip tik bus palankesnė gyventojams, nes parama taps prieinamesnė bendrijoms. „Iki šiol nebuvo nustatyta rėmimo „lubų“, todėl pasinaudoti parama suspėjo tik patys greičiausi, – komentavo G.Gaidamavičius. – Pavyzdžiui, Panevėžyje daugiabučių renovuota daugiausia, tačiau tai padaryta kitų savivaldybių sąskaita. Nuo šiol parama galės pasinaudoti daugiau daugiabučių namų bendrijų.“
Renovacijos lyderis
Daugiabučių namų modernizavimo programą Vyriausybė patvirtino 2004 metais, realiai veikti ji pradėjo 2005-ųjų rugsėjį. Iki 2020 metų numatyta modernizuoti apie 70 procentų daugiabučių, pastatytų iki 1993-iųjų, t. y. apie 30 tūkstančių namų. Programa buvo pakeista kelis kartus, o sprendimą daugiabučiams namams renovuoti skirti 50 procentų paramą Vyriausybė priėmė 2007-ųjų pradžioje. Pasak G.Gaidamavičiaus, iki šių metų pradžios Lietuvoje įvykdyta 720 investicinių projektų. Nuo programos pradžios valstybės paramos suteikta daugiau kaip 71 milijonas litų.
Panevėžys gali būti vadinamas lyderiu daugiabučių namų renovacijos srityje – čia įvykdyti 199 investiciniai projektai, jų vertė – per 53 milijonus litų. Tai daugiau negu Kaune ir Vilniuje kartu sudėjus. Parama pasinaudojo ir Panevėžio rajono gyventojai: vienas namas baigtas renovuoti Pažagieniuose, vienas – Velžyje, vienas atnaujinamas Dembavoje. 60 pradėtų investicinių projektų Panevėžyje dar laukia baigties. G.Gaidamavičius užtikrino, kad šių 60 Panevėžio daugiabučių namų bendrijų neturėtų gyventi nerimo nuotaikomis, nes jiems dar bus skiriama 50 procentų parama. „Per balandžio mėnesį visų šių namų bendrijų pirmininkai bus pakviesti pasirašyti rėmimo sutarčių, – sakė G.Gaidamavičius. – Pagal jas darbai privalės būti baigti per dvejus metus. Šis terminas yra realus. Paprastai darbams baigti užtenka vienerių metų.“
Nustatė „lubas“
Prasidėjus ekonominiam sunkmečiui, Vyriausybė apsižiūrėjo, kad pinigų daugiabučių renovacijai trūksta, todėl nutarė nustatyti rėmimo „lubas“. Investicijų dydis, tenkantis gyvenamojo namo naudingo ploto kvadratiniam metrui, priklauso nuo modernizuojamo namo dydžio: 250 litų, kai daugiabučio namo naudingasis plotas ne didesnis kaip 500 kvadratinių metrų, 200 litų, kai naudingasis plotas nuo 501 iki 1500 kvadratinių metrų, 170 litų aukštesniems kaip 5 aukštų daugiabučiams namams, kai namo naudingasis plotas per 1500 kvadratinių metrų, ir per 140 litų, kai namas iki 5 aukštų, o jo naudingasis plotas didesnis kaip 1500 kvadratinių metrų. „Per kainų piką tokia parama galbūt ir būtų buvusi per maža, tačiau dabartinėmis kainomis ji yra reali“, – teigia G.Gaidamavičius. Kuo namas didesnis, tuo investicijų dydis, tenkantis naudingojo ploto vienetui, yra mažesnis. „Valstybės parama nukreipiama energijos taupymo požiūriu efektyviausioms priemonėms įgyvendinti, todėl kompensacija nuo šiol bus skiriama tik šilumą taupančioms priemonėms modernizuoti, – aiškino G.Gaidamavičius. – Laiptinių remontas nebebus remiamas.“
Gyventojams, kurie turi teisę į kompensaciją už šildymą, numatyta 100 procentų apmokėti dalinį įnašą, paskolos grąžinimą ir palūkanas. Be to, numatyta teikti pagalbą rengiant techninę dokumentaciją ir organizuojant projekto įgyvendinimą. Nutarta steigti specialų atsinaujinantį fondą, kuris 20 metų daugiabučių namų bendrijoms galės suteikti lengvatines, 3 procentų fiksuotomis metų palūkanomis, paskolas.
Atsakingi ir gyventojai
Šiais metais planuojama modernizuoti 500 daugiabučių, dar po 1000 namų – per artimiausius trejus metus. Į renovacijos fondą Vyriausybė numatė pervesti 500 milijonų litų. Šalies valdžios vyrai būsto renovaciją lygina su nacionalinio saugumo reikalais. Premjeras Andrius Kubilius viešuose pareiškimuose užsimena, kad už daugiabučių namų renovaciją ir energijos taupymą atsakinga ne tik valstybė, bet ir patys gyventojai. A.Kubilius neatmeta galimybės, kad būstą renovuoti atsisakančioms bendrijoms gali tekti pagalvoti apie papildomus mokesčius.
Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros Panevėžio padalinio vadovas G.Gaidamavičius mano, kad daugiabučių namų modernizavimo rėmimo valstybė neišvengs. „Visose pasaulio šalyse yra dalis žmonių, kurie nesugeba išlaikyti privataus būsto, – sako G.Gaidamavičius. – Lietuva yra ta valstybė, kuri savo laiku gyventojams išdalijo labai daug būstų, todėl dabar vykdo prievolę padėti žmonėms juos išlaikyti.“
Nauda įrodyta
G.Gaidamavičius tikina, kad renovacijos nauda jau įrodyta. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija skaičiuoja, kad senos masinės statybos daugiabučiai, kurie sudaro 55,7 proc. visų daugiabučių, sunaudoja maždaug 25 kWh/kv. m, o renovuotuose namuose šilumos sunaudojama triskart mažiau. „Galima daryti išvadą, kad tikrai verčiau apsimoka mokėti paskolą už renovaciją, negu brangiai kainuojančią šilumą išleisti lauk, – pažymi G.Gaidamavičius. – Be to, renovuotame name neabejotinai pakyla buto vertė.“
Pasak specialisto, namus atnaujinti nusprendusios bendrijos ne vienerius metus susiduria su tais pačiais rūpesčiais: gyventojams sunku vieningai priimti sprendimą dėl renovacijos, sutarti dėl vienodų balkonų, fasadų, nelengvai sprendžiamos ir rangovų darbo kokybės problemos. Įsisiūbavus ekonomikos krizei bendrijos jau susiduria ir su situacijomis, kai darbus įpusėjusi statybos bendrovė bankrutuoja ir tenka ieškoti kitų rangovų.
Plačiau skaitykite 2009 m. balandžio 21 d. „Sekundėje“.
Birutė KRONIENĖ
G.Lukoševičiaus nuotr.
Panevėžys gali būti vadinamas lyderiu daugiabučių namų renovacijos srityje.
