Rengia pagalbos žemėlapį

Sunkiausia – kalėjusiesiems
ilgai

Sunkiai sprendžiamos iš įkalinimo įstaigų grįžusių asmenų problemos jiems pagalbą teikiančius specialistus sukvietė į Panevėžyje vykusią konferenciją „Teistų asmenų socialinė integracija“. Pranešėjai akcentavo, kad teistųjų resocializaciją sunkina ne tik negatyvus aplinkinių požiūris, bet ir pačių išėjusiųjų į laisvę nenoras pritapti prie visuomenės. Ypač sunkiai į visuomenę integruojasi kalėjusieji dešimt ir daugiau metų.

Su iš įkalinimo vietų išėjusiais asmenimis dirba miestų ir rajonų socialinės paramos skyrių specialistai, bendruomenių vadovai, nevyriausybinių organizacijų nariai, tačiau tokios pagalbos sėkmingai teistųjų socialinei integracijai nepakanka. Todėl Lietuvos krikščioniškoji organizacija „Caritas“ nuo 2001 metų vykdo projektą „Kalinių globa ir reintegracija“. Veiklą pradėję nuteistųjų lankymu įkalinimo įstaigose ir tardymo izoliatoriuose, pernai projekto dalyviai 5-ių Lietuvos vyskupijų šešiuose miestuose įkūrė centrus, juose socialiniai darbuotojai teikia pagalbą žmonėms, sugrįžusiems iš įkalinimo įstaigų.

Pageidauja pinigų

Šio projekto koordinatorius Vytautas Ilevičius tikisi artimiausiu metu parengti pagalbos žemėlapį, kuriame bus sužymėtos visos išėjusiesiems į laisvę padėti galinčios institucijos. „Labai svarbu paramą žmonėms teikti dar tada, kai jie atlieka bausmę, kad besirengiantis į laisvę išeiti žmogus nejaustų įtampos, – kalbėjo projekto koordinatorius. – Svarbiausias projekto tikslas yra siekti, kad žmogus nebegrįžtų į kalėjimą, o į gyvenimą kabintųsi savo jėgomis“.

Panevėžyje dirbanti projekto socialinė darbuotoja Laima Žiaunytė pabrėžė, kad į laisvę išėjusieji dažniausiai prašo materialinės paramos, pageidaujančiųjų psichologinės paramos ateina gerokai mažiau.

Amžius jaunėja

Panevėžio miesto ir rajono pataisos inspekcijos viršininkė Virginija Mogylienė sakė, kad padėti lygtinai nuteistiesiems besistengiantys specialistai neretai patys patenka į spąstus, kai į teisėsaugos akiratį patekusieji nevykdo teismo įpareigojimų, vengia mokytis ir įsidarbinti.

„Niekam ne paslaptis, kad nemažai išėjusiųjų į laisvę į darbo biržą kreipiasi ne darbo ieškodami, bet tikėdamiesi gauti pašalpą. Panevėžys neseniai nuskambėjo žiniasklaidoje kaip vienintelis šalies miestas, kuriame nesudaromos sąlygos atlikti bausmę viešaisiais darbais, – akcentavo V.Mogylienė. – Darbdaviai neneigia dėl tokių darbuotojų turintys daugiau rūpesčių negu naudos. Įvairių institucijų pagalba teistiems asmenims akivaizdžiai per menka. Nusikaltėlių amžius jaunėja, nusikalsta vis žemesnio išsilavinimo žmonės. Baisiausia tai, kad savo problemas tokie žmonės sprendžia darydami naujus nusikaltimus“.


Birutė KRONIENĖ


G.Lukoševičiaus nuotr. „Labai svarbu sudaryti sąlygas, kad
nuteistasis nejaustų įtampos dėl neaiškios ateities“, – įsitikinęs projekto
„Kalinių globa ir reintegracija“ koordinatorius Vytautas
Ilevičius.

Bendrinti šį straipsnį
Komentarų: 1

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto