Pabrangus Ispanijos skolinimuisi eurozonoje kilo įtampa.
Išaugus Ispanijos ir Prancūzijos skolinimosi kaštams, eurozonoje pasklido nerimas. Graikijoje prasidėjusi skolų krizė vis aršiau grasina ir kitoms Europos valstybėms.
Ispanija ketvirtadienį buvo priversta skolintis brangiausiai nuo 1997 metų. Šiandien aukcione pardavinėdama vyriausybės obligacijas Ispanija buvo priversta pasiūlyti 6,6 proc. palūkanų, rašo BBC.
Tokia vyriausybės vertybinių popierių palūkanų norma yra labai netoli 7 proc. ribos, kurią pasiekusios kitos eurozonos narės (Graikija, Portugalija, Airija) buvo priverstos gelbėtis pinigine parama. Italijos skolinimasis virš 7 proc. pakilo šį mėnesį.
Aukciono metu Ispanija sugebėjo parduoti obligacijų už 3,56 mlrd. eurų, nors tikėjosi surinkti 4 mlrd. eurų.
Europos milžinei Prancūzijai skolintis irgi tapo brangiau. Ketvirtadienį palūkanos už Prancūzijos vyriausybės obligacijas pakilo 0,5 proc. ir dabar siekia 2,81 proc. Prancūzų vyriausybė pardavė vertybinių popierių už 6,95 mlrd. eurų.
Skirtumas tarp Prancūzijos ir Vokietijos obligacijų palūkanų praplatėjo iki 2 proc. Tai didžiausias skirtumas nuo eurozonos įkūrimo 1999 metais. Tokia situacija sukėlė nerimą, jog Prancūzijai irgi gresia skolų krizė.
Išsigandusi Prancūzija kreipėsi į Europos centrinį banką (ECB), ragindama jį imtis griežtesnių veiksmų. Analitikai teigia, jog eurokrizės užkratą ECB galėtų sustabdyti nupirkdamas dideles sumas obligacijų.
Tačiau Vokietija pasipriešino tokiam siūlymui, argumentuodama, kad pasisiskolinus iš ECB kiltų padidėjusios infliacijos rizika.
„Jei politikai mano, kad ECB gali išspręsti eurokrizę, jie klysta“, – sakė Vokietijos vadovė Angela Merkel.
Tuo tarpu, Europos Komisija raportavo, jog Graikijoje nesumokėtų mokesčių suma siekia 60 mlrd eurų. Ši suma prilygsta ketvirtadaliui šalies bendrojo vidaus produkto.
Naujienų agentūra Reuters praneša, jog pabrangus Ispanijos ir Prancūzijos skolinimuisi Europos biržose akcijos nusirito į žemiausią lygį per pastarąsias penkias savaites. Bankų sektorius smuko 2,5 proc.
