Laukia gausybės pitoniukų
Žinomas šalyje gamtininkas, Raguvos gimnazijos biologijos
mokytojas, roplių mylėtojas Antanas Slučka juokauja, kad ekonominė krizė pitonų
reprodukcijai – nė motais.
Nors sunkmečiu ropliai nebegali iki soties prisikirsti pelių,
šiemet pavasario pabaigoje viena iš pitonų patelių padėjo rekordinį kiaušinių
skaičių – net 50.
Per daugelį metų, kai gamtininkas veisia pitonus, tiek
kiaušinių niekada nėra buvę.
Didžiausią staigmeną jam užpernai buvo pateikusi kita augintinė
pitonė. Ji padėjo 45 kiaušinius ir pati, o tai labai reta, išperėjo pitoniukus.
Tiesa, A.Slučka jai buvo sudaręs ypatingas sąlygas.
Pastaroji pitonė šiemet sudėjo tik 10 kiaušinių. Šiemetė
rekordininkė pitonų patelė anksčiau išskirtiniu vaisingumu nepasižymėjo.
Biologas daugiau neeksperimentuoja – kiaušinius perina
inkubatoriuje. A.Slučka labai abejoja, kad pavyks išsiristi visiems 50
pitoniukų. Ropliai dienos šviesą turėtų išvysti rugpjūtį.
Tačiau „motina didvyrė“ savo vaikų nepamatys. Ji – jau Kuršėnų
gamtininkų centre.
„Atidavėme. Prisiauginsime naujų, trūkumo nebus“, – patikina
A.Slučka.
Gamtininkas dar rūpinasi keliomis dešimtis Kalifornijos
karališkųjų, dėmėtųjų ir plonauodegių žalčių padėtais kiaušiniais.
Kelis kiaušinius yra padėję ir dėmėtieji eublefarai –
gražuoliai gekonai. Du driežiukai jau išsirito.
Gamtininko galvos skausmas – ir padėti po poravimosi jėgas
atgauti dviem pitonų patinams. Pasak jo, šie labai nusiplūkę ir išsekę.
Galvos skausmas – išlaikyti
A.Slučka neslepia, kad su nerimu laukia išsiritant tokios
gausybės pitonų. Biologas sako, kad ir taip nedidelė buvusi pitonų paklausa
mažėja.
Jaunikliai kainuoja nedaug, tačiau auginti namų sąlygomis jie
per dideli. Be to, užkietėję roplių mėgėjai dairosi ko nors dar egzotiškesnio.
Pasak jo, dabar jau nieko nenustebinsi namuose auginamu pitonu ar smaugliu.
A.Slučka nerimauja, kaip reikės išlaikyti tokią gausią pitonų
šeimyną. Mat jaunikliai pasižymi ypatingu apetitu.
Tiek pelių, kiek jie pasirengę sukirsti, neužauginsi,
neįpirksi, o juo labiau – nepaprašysi kačių, kad prineštų. Kaip tikina
gamtininkas, kiekviena pitono gyvenimo diena didina išlaidas.
„Išdalinti už dyką negali, o parduoti, kad atsipirktų bent jau
išlaikymas, sunku“, – aiškino gamtininkas.
Pinigus, gautus už parduotus šliužus, jis skiria savo prieš
tris dešimtmečius dabartinėje Raguvos gimnazijoje įkurtam gyvajam kampeliui
prižiūrėti.
Savo augintinius gamtininkas maino į kitus egzotiškus gyvus.
Pavyzdžiui, užpernai kelis pitoniukus jis Čekijoje iškeitė į barzdotąsias
agamas.
Nemažai gyvajame kampelyje laikomų gyvūnų A.Slučka yra
parsivežęs iš tolimųjų kraštų. Iki šiol jo savotišką roplių mini zoologijos
sodą, kuriame, be jau minėtų pitonų, smauglių, žalčių, driežų, yra vėžlių,
krabų, vabalų ir kitokių įvairių gyvių, dažnai lanko vaikų ir suaugusiųjų
ekskursijos.
Neseniai Panevėžyje ir rajone viešėjusi Turkijos švietimo
darbuotojų delegacija, nuvežta į Raguvos gimnazijos gyvąjį kampelį, buvo be galo
sužavėta ir nustebinta.
„Mums A.Slučkos globojami egzotiniai gyvūnai padeda stiprinti
bendradarbiavimo ryšius“, – sakė Raguvos gimnazijos direktorė Asta
Sakalauskienė. Pasak jos, mokykla gyvajam kampeliui suteikia patalpas, moka
komunalinius mokesčius, tačiau gyvūnų išlaikymas gula ant A.Slučkos pečių.
Direktorė sutiko, kad rugpjūtį iš kiaušinių išsirisiančios kelios dešimtys
pitonų suteiks daug įspūdžių ekskursantams, tačiau bus didelis rūpestis
gamtininkui.
Plačiau skaitykite 2010 m. birželio 11 d. „Sekundėje“.
Inga SMALSKIENĖ
A. Repšio nuotr. Simpatija. A.Slučka šliužus
ir kitus savo augintinius myli ir globoja kaip vaikus.
