Apmokėjimų spartinimas gali dar labiau įklampinti savivaldybes.
Nauji ES reikalavimai paspartins viešųjų institucijų atsiskaitymus su įmonėmis. Dabar atsiskaitymo terminai Lietuvoje yra vieni ilgiausių Europoje, rašo „Verslo žinios“.
Perkeliant pernai priimtą ES pavėluotų mokėjimų direktyvą bus vienodi maksimalūs apmokėjimo už darbus ir paslaugas terminai: valstybės institucijos, be kelių išimčių, negalės atidėti mokėjimų ilgiau nei 30 dienų, o verslo subjektų sutartyse numatyti mokėjimo terminai negalės viršyti 60 dienų, nebent būtų aiškiai susitarta dėl kitokių terminų.
„Įmonės automatiškai įgyja teisę be papildomo įspėjimo reikalauti palūkanų už pavėluotą mokėjimą, taip pat kompensacijos už išieškojimo išlaidas, kurių dydis yra ne mažiau kaip 40 eurų. Taip pat padidinama palūkanų norma“, – dienraščiui teigė Neringa Gražinytė, advokatų kontoros „Tark Grunte Sutkiene“ asocijuota partnerė.
Ūkio ministerija parengė atitinkamą įstatymo projektą, manoma, kad nauja tvarka pradės veikti vėliausiai nuo kito pavasario.
Pasak N. Gražinytės, reikalavimų sugriežtinimas paskatins valstybės institucijas atsiskaityti laiku, tačiau „tik tokiu atveju, jeigu bus kontroliuojama, kad mokesčių mokėtojų pinigai nebūtų švaistomi“.
Kredito valdymo paslaugų įmonė „Intrum Justitia“ pernai suskaičiavo, kad 2010 m. Lietuvos verslas dėl vėluojančių atsiskaitymų prarado beveik 7 mlrd. eurų, o sąskaita privačiame sektoriuje buvo apmokama vidutiniškai per 50 dienų, viešajame sektoriuje – per 56 dienas. Ekspertai sako, kad tai vieni ilgiausių terminų ES, o paskui užvilkintą atsiskaitymą nusitęsia vėlavimų grandinė.
Tačiau Dalius Gesevičius, AB Panevėžio statybos trestas (PST) generalinis direktorius, teigia, kad ES reglamentas „verslo kultūros“ neįkrės, o teismuose galima teistis ir be jo. Tuo metu Savivaldybių asociacija „Verslo žinioms“ teigė, kad nauja tvarka gali tapti dar didesne našta ir taip prasiskolinusioms savivaldybėms.
