Užtenka prisipažinimo
„Pasakykite, kur paslėpėte Antano Kraujelio kūną, ir šios bylos
visiškai nebus“, – vakar kaltinamiesiems, įtariamiems genocidu, pasiūlė
partizano žmona.
Didelio susidomėjimo sulaukusi genocido baudžiamoji byla,
kurioje siekimu fiziškai sunaikinti vieną paskutiniųjų Lietuvos partizanų Antaną
Kraujelį kaltinami keturi Lietuvos gyventojai, tarp jų – pirmasis atkurtos
Lietuvos vidaus reikalų ministras 78 metų Marijonas Misiukonis, Panevėžio
apygardos teisme pradėta nagrinėti iš esmės.
Į kaltinamųjų suolą už A.Krau-jelio persekiojimą, be
M.Misiukonio, sėdo jo bendraamžis
Petras Laguckas, 76 metų Rimantas Kublickas ir 86-erių Sergejus
Tichomirovas. Jie kaltinami genocidu.
Vakar į baudžiamosios bylos nagrinėjimą atvykę A.Kraujelio
artimieji – 67-erių sesuo Janina Šyvokienė, 71 metų buvusi partizano žmona
Janina Mykolaitienė, 54-erių sūnus Antanas Snukiškis, duodami parodymus, ne
kartą klausė buvusio Utenos KGB skyriaus viršininko S.Tichomirovo, kur paslapčia
buvo palaidoti kovotojo už laisvę palaikai. Tačiau veltui.
R.Kublickas teismui sakė nieko neprisimenąs, nes jis pirma buvo
peršautas, o kai atsigavo, viskas buvo pasibaigę. Kaltinamasis, kaip ir kiti
teisiamieji, panoro parodymus duoti tik tada, kai bus išklausyti nukentėjusiais
pripažinti asmenys ir liudininkai. R.Kublickas prasitarė važiavęs ten, kur jam
buvo liepta, ir nieko nesupratęs, P.Laguckas atsakė, kad nieko apie tai nežino,
o kiti du kaltinamieji net nebandė užsiminti apie to įvykio aplinkybes.
Išdaviku netapo
„Aš laisvės nesulauksiu, bet žmonės tikrai sulauks. Nebijok,
tau nieko blogo nenutiks, pasiimk mūsų sūnų ir gyvenk“, – vyro žodžius teisme ne
kartą kartojo J.Mykolaitienė. Ji pasakojo, kad vyras, užuot pasidavęs
saugumiečiams ir pasirinkęs išdaviko dalią, nusižudė.
Paskutines A.Kraujelio gyvenimo akimirkas mačiusi jo žmona
J.Mykolaitienė teisme teigė, kad ne kartą prašė vyro legalizuotis, tačiau jis,
pasak moters, nuolat atkirsdavęs: tėvynės išdaviku netapsiąs ir gyvas
nepasiduosiąs. Partizanauti išėjęs A.Kraujelis nuo sovietinių smogikų slapstėsi
iki 1965 metų kovo 17 dienos
Į teisėjų kolegijos klausimus, kas atsitikdavo su tais, kurie
sutikdavo legalizuotis, A.Kraujelio žmona atsakė, kad pasinaudoję tokia galimybe
kovotojai už laisvę dažniausiai buvo sušaudomi, bet prieš tai gana ilgai
kankinami – priverčiami išduoti bendražygių pavardes, buvimo vietas.
Paprašyta papasakoti gyvenimo su vyru aplinkybes,
J.Mykolaitienė prisiminė ne tik tą lemtingą 1965 metų kovo 17 dieną, kai
pasirodė stribai, bet ir sutuoktinio griežtą, bet teisingą būdą.
Vyrą J.Mykolaitienė vadino svieto lygintoju ir pasakojo nieko
nežinanti apie jam inkriminuojamas vienuolika žmogžudysčių.
„Nežinau, kaip jis gyveno, kol mes buvome nepažįstami, tačiau
per dešimt gyvenimo metų santuokoje A.Kraujelis nenužudė nė vieno žmogaus“, –
teisme pabrėžė J.Mykolaitienė.
Pasirinko savižudybę
Buvusi partizano žmona pasakojo, kad A.Kraujelis su svainiu už
krosnies buvo įsirengęs slėptuvę, į ją dažnai lįsdavo vos pasirodžius KGB
skyriaus darbuotojams. Lemtingąją dieną pamatęs į kiemą įžengiančius ginkluotus
vyrus, A.Kraujelis pasislėpė bunkeryje. Atvykėliai klausinėjo, kur slapstosi
partizanauti išėjęs vyras. Moteris sakė, kad sovietiniai pareigūnai turėjo
informacijos apie namuose įrengtą slaptavietę ir intensyviai jos ieškojo.
„Daržinėje badė šieną, namuose plėšė grindis, ardė medines sienas. Mėgino
įkalbėti pasiduoti“, – prisiminė saugumiečių apsilankymą A.Kraujelio žmona.
Iš pradžių atvykėlių buvo nedidelis būrys, tačiau aptikus
partizano bunkerį suėjo pilnas kiemas. Gerai apsiginklavę kareiviai prie
slėptuvės angos vertė eiti sodybos šeimininką, A.Kraujelio svainį. Kilus
susišaudymui, visi spruko į lauką.
Viduje liko A.Kraujelis, o kitame kambaryje – jo žmona.
Išlindęs iš slėptuvės partizanas dar susišaudė su kieme esančiais stribais.
Jis planavo nušauti smogikų šunį ir bandyti pabėgti, tačiau šio
sumanymo turėjo atsisakyti, nes sodyba buvo apsupta. Pasak J.Mykolaitienės,
stribai bandė partizaną prikalbėti pasiduoti. J.Mykolaitienės seseriai buvo
liepta perduoti name užsidariusiam partizanui raštelį.
„Vyras garsiai perskaitė raštelį: A.Kraujeli, pasiduok, bus
dovanota. Jis tik šyptelėjo ir pasakė, kad pasiduosiąs. Tąkart manęs dar paprašė
drabužių ir manė išsisuksiąs. Jis pasakė, kad į bėgančią moterį nešaus, ir
pasiėmęs drabužius užlipo į palėpę. Po kelių minučių išgirdau šūvį. Kai nubėgau
pažiūrėti, vyras gulėjo kraujo klane. Tada išėjau ir saugumiečiams pasakiau, kad
gali nebevargti, nes vyras nusišovė, – su smulkmenomis tos dienos įvykius
prisiminė J.Mykolaitienė. – Tačiau jie nepatikėjo. Trys sovietų kareiviai liepė
man nuo aukšto nuversti mirusį vyrą. Nesutikus, įrėmė į nugarą ginklus ir liepė
pirmai lipti į palėpę. Jie manė, kad galbūt surengėme jiems pasalą.“
Apaugo istorijomis
Įsitikinę, kad A.Kraujelis išties nebegyvas, stribai jo kūną
išnešė į kiemą. Leidę paskutinį kartą žmonai atsisveikinti su vyru, partizano
kūną nežinia kur paslėpė. Kur buvo palaidotas A.Kraujelis, iki šiol nežinoma.
Pagal vieną versiją – palaikus saugumiečiai išsivežė į Vilnių, kiti kalbėjo, kad
kūnas, pririšus akmenį, nuskandintas Dauniškių ežere, dar viena nuomonė, jog
A.Kraujelio kūnas atiduotas Kauno medicinos studentams mokymo tikslais.
Plačiau skaitykite 2010 m. balandžio 20 d.
“Sekundėje”
Vaida REPOVIENĖ
Nuotr. A.Repšio Neigia. Keturi kaltinami vyrai
neprisipažįsta vykdę genocidą ir dalyvavę nužudant partizaną Antaną Kraujelį.
