Į Krekenavos regioninio parko naujojo plano viešą svarstymą atvažiavusiems aukštiems pareigūnams krekenaviečiai surengė tikrą pirtį. Plakatus atsinešę ir rimtus argumentus pateikę gyventojai nebuvo linkę klausytis abstrakčių kalbų apie vaizdingų teritorijų saugojimą. Per šešiolika Krekenavos regioninio parko egzistavimo metų sulaukę tik veiklos suvaržymų, žmonės pareikalavo ne naujus planus svarstyti, o čia pat padaryti galą naudos neduodančios įstaigos egzistavimui.
Koreguoja ribas
Naujojo Krekenavos regioninio parko ribų sprendinius pristatęs Valstybinių saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorės pavaduotojas Vidmantas Bezaras buvo priverstas pripažinti, kad 1992 metais, kai parkas buvo kuriamas, niekas Lietuvoje dar negalvojo nei apie didelius ūkius, nei apie Europos Sąjungos paramą.
„Gyvenimas keičiasi, todėl dabar atėjo laikas peržiūrėti Krekenavos regioninio parko ribas, išbraukti ne tokius vertingus objektus, įtraukti reikiamus saugoti“, – aiškino V.Bezaras.
Bene pirmieji prieš gyvenimą ūkinės veiklos zonoje sukilo upytiečiai. Jų iniciatyva jau davė realios naudos – naujajame plane Upytė jau įvardyta kaip jokių vertingų paveldo objektų neturinti gyvenvietė ir jos siūloma nebepriskirti Krekenavos regioninio parko teritorijai. Joje liks tik Čičinsko kalnas su apsaugos zona. Iki šiol parko teritorijoje buvo beveik visas Krekenavos miestelis. Dabar siūloma išbraukti vakarinę ir šiaurinę jo dalį. Į parką ketinama įtraukti Paberžės kraštovaizdžio draustinį, Bakainių piliakalnį, dalį Surviliškio Kėdainių rajone.
Pasigedo informacijos
Pirmoji alyvos į ugnį šliūkštelėjo Krekenavos bendruomenės „Žėlupė“ pirmininkė Stanislava Glemžienė. Ji išdrįso viešai suabejoti regioninio parko reikalingumu ir jo direkcijos geranoriškumu.
„Planas parengtas be žmonių žinios, niekas mūsų neatsiklausė, ar mes norime gyventi regioniniame parke, ne kartą teko susidurti su direkcijos negeranoriškumu, – kritikos negailėjo moteris. – Įteikiame krekenaviečių parašus – žmonės pasisako prieš regioninį parką.“
Plano rengėjai sulaukė priekaištų ir dėl prasto visuomenės informavimo. Gyventojai tikino apie rengiamą naują regioninio parko planą išgirdę tik pamatę skelbimus apie jo svarstymą. Parko direktorė Alma Kavaliauskienė pasiteisino, kad informacija apie tai buvo platinama tiksliai pagal įstatymus – internete ir rajono laikraštyje.
„Kur kaimo žmogui rasti internetą, – pyko susirinkusieji. – O „Tėvynė“ išeina gal du kartus per mėnesį. Gal kokiame užuojautų skyrelyje ir buvo išspausdinta.“
Kategoriškai nesutinka
Šimtą parašų surinko Kėdainių rajone esančio Užupės kaimo bendruomenė. Atidžiai susipažinę su Krekenavos regioninio parko reglamentu, užupiečiai nusprendė, kad jų kaimo nei istorija, nei gamta, nei kultūra nėra išskirtinės, todėl nenori būti įjungiami į parką. „Kategoriškai nesutinkame gyventi regioninio parko teritorijoje, – sakė parašus atvežusi Užupės bendruomenės pirmininkė Dalia Andrijauskienė. – Tikimės, kad gyvename laisvoje ir demokratiškoje valstybėje, kur atsižvelgiama ir į žmonių norus. Kaip bus, pamatysime.“ Argumentus, kad šalia Užupės yra Bakainių piliakalnis, kurį esą saugos Krekenavos regioninis parkas, užupiečiai atrėmė labai lengvai.
„Bakainių piliakalnis tvarkomas gražiausiai regione, tačiau tai ne parko nuopelnas, – patikino bendruomenės pirmininkė. – Nuo 1992 metų čia nesame matę nė vieno parko darbuotojo, nejaučiame jokios jų vykdomos veiklos.“ Iš salės iškart atskriejo replika, kad kai objektai sutvarkyti, juos labai lengva įtraukti į saugomų teritoriją.
Europos neišsigando
„Ar kas nors gali konkrečiai pasakyti, ką nuveikė regioninis parkas? – klausė Krekenavos aktyvo atstovė Aldona Juozapaitienė. – Kiek dar turėsime klausytis kalbų, kad Europa liepė saugoti kirmėlytes ir vabaliukus? Nesibaiminkit dėl to, iki šiol išsaugojome, saugosime ir toliau. Išnagrinėjome regioninio parko planą, tačiau mūsų – žmonių jame nėra. Kas leido skirstyti Krekenavos žmones į vertus ir nevertus būti saugomose teritorijose? Galvojot, kad ateis penkiolika diedukų ir bobučių, gražiai pakalbėsit, tuo ir baigsis? Taip nebus – mes nesutinkame gyventi rezervate. Kur šuo pakastas – kam reikia tokių nieko nedirbančių, tik žmonių veiklą trukdančių įstaigų.“
Krekenavietis rajono Tarybos narys Jonas Kaušakys prisiminė 1992 metais balsavęs už Krekenavos regioninio parko steigimą, tačiau jeigu reikėtų rinktis dabar, politikas sako už jį rankos nebekeltų.
Plačiau skaitykite birželio 21 d.
„Sekundėje“.
Birutė KRONIENĖ
G.Lukoševičiaus nuotr. Į Krekenavos regioninio parko plano
svarstymą susirinkę žmonės vienbalsiai pasisakė už jo
panaikinimą.
