Vyriausybės spaudžiama dar šiemet baigti jau 25-erius metus trunkantį žemės grąžinimo procesą Nacionalinė žemės tarnyba teigia neprisikviečianti atgauti sklypų laukiančiųjų, o atsiliepusieji nenoriai renkasi iš siūlomų sąrašo. NŽT duomenimis, vien Panevėžyje suformuotų grąžintinų sklypų yra ketvirtadaliu daugiau, nei pretenduojančiųjų į juos.
Nacionalinės žemės tarnybos atstovų teigimu, 25-us metus trunkančios reformos finišą stabdo ir dideli žemės laukiančiųjų norai. Vien į Stetiškių aerodromo žemę taikosi net 6 savininkai, nesutinkantys atsiimti sklypus ne tokioje patrauklioje vietoje. „Sekundės“ archyvo nuotr.
Procesui paspartinti NŽT savivaldybes ragina įvertinti, ar verta laisvą valstybinę žemę išdalyti savininkams, o išrankiausiesiems siūlo atlyginti piniginėmis kompensacijomis, kur kas mažesnėmis nei rinkos vertė. Žemės savininkų asociacija įspėja, kad toks reformos paspartinimas – tiesiausias kelias į teismą.
1991-aisiais prasidėjusi žemės reforma finišuoja. Lietuvoje liko vos 2 proc. negrąžintos žemės – 772260 piliečių atkurtos nuosavybės teisės į 4 mln. ha žemės, miško ir vandens telkinių.
NŽT deklaruoja, kad žemės reforma stringa dėl pačių gyventojų kaltės. Vien Panevėžyje suformuoti ir pateikti rinkti 174 sklypai, tai yra keliomis dešimtimis daugiau, nei yra į juos pretenduojančiųjų. NŽT duomenimis, šiuo metu Panevėžyje atgauti žemės laukia 132 asmenys.
NŽT Panevėžio skyriaus vedėjo pareigas laikinai einančios Vidos Balčiūnienės teigimu, iš viso numatyta savininkams grąžinti 8 ha. Tačiau prisikviesti panevėžiečius atsiimti sklypų nėra lengva. Iš 25-ių pirmųjų pagal sąrašą pakviestųjų į NŽT atvyko tik 14-a, o iš jų sklypus išsirinko 12-a.
Panevėžyje šįmet planuojama rengti po du žemės laukiančių gyventojų kvietimus ir iki metų pabaigos išdalyti sklypus.
Kompensacijos juokingos
„Atrodo, kad žmonės lūkuriuoja ir, matyt, galvoja, kad bus pasiūlyta dar daugiau sklypų geresnėje vietoje. Tokiais tempais mes reformos dar ilgai nepabaigsime“, – Panevėžio situaciją įvertino Nacionalinės žemės tarnybos direktorė Daiva Gineikaitė.
NŽT perspėjimą apie neišsirenkančiųjų sklypo laukiančias pinigines kompensacijas Žemės savininkų asociacijos vadovas G. Nagulevičius atremia žinia apie neišvengiamą teismų procesą.
Jos nuomone, delsiantiems ir nesutinkantiems rinktis iš siūlomų sklypų žmonėms gali tekti tenkintis piniginėmis kompensacijomis. Vedėja sutinka, kad toks atsiskaitymo būdas žemės savininkams nėra patrauklus – kompensacijos gerokai mažesnės už sklypų rinkos vertę.
Pavyzdžiui, Panevėžyje hektaro vidutinė kaina tesiekia 1737 Eur (6000 Lt). Nekilnojamojo turto agentūros direktoriaus Kęstučio Kazakevičiaus teigimu, rinkoje tokių kainų nėra. Anot jo, pigiausias Panevėžio pakrašty, laukuose, namų valdos sklypo, kuriame nėra komunikacijų, aras kainuoja apie 30 Eur, tai yra pigiausiai hektaro sklypą įmanoma įsigyti už 2900 Eur (10 tūkst. Lt). Anot K. Kazakevičiaus, vidutinė žemės kaina Panevėžyje siekia 300 Eur už arą.
D. Gineikaitė teigia, kad pasirinkusieji iš siūlomų sklypų sąrašo išloš daugiau, nei laukiantieji geresnio kąsnio.
„Siūlau gyventojams aktyviau rinktis sklypus. Jei nepasirinks, teks priimti sprendimus dėl kompensavimo pinigais ir taip vieną kartą padėti tašką. Anksčiau ar vėliau tokiu būdu ir bus baigta žemės reforma. Kompensacijos tikrai nėra didelės, bet valstybė nepajėgi atlyginti sklypo rinkos vertės. Todėl labai skatinčiau rinktis sklypus“, – paaiškino direktorė.
Anot jos, tikėtis geresnio sklypo, nei siūlomi suformuoti, rizikinga – daugelyje vietovių, ypač miestuose, patraukliose, paklausą turinčiose teritorijose tiesiog nebeliko vietos naujiems sklypams.
Kreips dėmesį į kaimus
Su Panevėžio meru Ryčiu Račkausku vakar susitikusi NŽT direktorė siūlė Savivaldybei pačiai įvertinti, ar verta dar formuoti grąžintinus sklypus. Ar atsisakiusiems pasiūlymo savininkams yra tikimybė sulaukti Panevėžyje sklypų, geresnių, nei jau suformuoti, dar nežinia.
Ar žemės neatsiėmusiesiems suteiks dar vieną šansą, Savivaldybė NŽT informuos per dvi savaites. Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo Sauliaus Matulio teigimu, iki šiol buvo planuojama laukiantiesiems žemės dar pasiūlyti maždaug 100 sklypų.
Panevėžio rajone eilėje į iki nacionalizacijos turėtos žemės teisių atkūrimą pretenduoja apie 200 žmonių, o vis dar neįteisinę asmeninio ūkio žemės naudojimo, nepasirašę pirkimo–pardavimo arba nuomos sutarčių rajone yra per 600 asmenų.
„Nacionalinė žemės tarnyba privalo „išgryninti“ asmeninio ūkio žemės naudotojus, t. y. nustatyti asmenis, kurie asmeninio ūkio žemę naudoja teisėtai, ir jiems rengti dokumentus dėl šios žemės įsigijimo arba nuomos, o asmenims, kurie žemės asmeninio ūkio poreikiams nenaudoja arba naudoja neteisėtai, – nutraukti naudojimo teisę ir jiems paskirtą, tačiau nenaudojamą žemės plotą priskirti laisvos žemės fondui ir ją sugrąžinti buvusiems savininkams“, – pabrėžė D. Gineikaitė.
Pasak jos, NŽT planuojama žemės reformą kaimuose baigti dar šiais metais, tačiau miestuose ji užtruks. Vien Vilniuje sklypų laukia 4500 savininkų.
Rengiasi teismams
NŽT perspėjimus apie neišsirenkančiųjų sklypo laukiančias pinigines kompensacijas Žemės savininkų asociacija atremia siunčiama žinia apie neišvengiamą teismų procesą.
„Bus galimybė dėl neadekvačios kompensacijos žemės savininkams įsisukti į teismų maratoną. Vilniuje teisminė praktika jau formuojama. Prievarta norima įbrukti žmonėms neadekvačią kompensaciją. Bandoma inicijuoti netgi tai, kad nesutikusiesiems su kompensacija būtų atidarytos banko sąskaitos“, – piktinosi asociacijos vadovas Gintaras Nagulevičius.
Anot jo, savininkai siūlomų sklypų kratosi, nes šiuos savivaldybės suformuoja komerciškai nepatraukliose vietose, kur nėra infrastruktūros. Asociacija siūlo NŽT ir savivaldybėms inventorizuoti miestuose laisvus žemės plotus. Esą tai atskleistų tikrąją situaciją.
„Žemės savininkai, NŽT ir savivaldybės stovi trijose barikadų pusėse. Savininkai įsivaizduoja, kad žemės yra daug, NŽT klausia savivaldybių, o šios siekia tą žemę panaudoti viešiesiems poreikiams. Mes suprantame, kad reikia žemės miestų infrastruktūrai, bet manome, kad savivaldybės tiesiog laukia, kol reforma pasibaigs ir galės sklypus realizuoti taip papildydamos savo biudžetus“, – įtaria asociacijos vadovas.
Brangus turtas apkarto
Vis dėlto sklypas prestižinėje miesto vietoje gali gerokai apkarsti. Panevėžietis Bronius Šipelis, prieš keletą metų per teismus susigrąžinęs 58 arus prie
„Ekrano“ užtvankos, teigia iš to naudos kol kas neturintis, tačiau išlaidų – daug. Kadangi šioje vietoje žemė rekreacinės paskirties, mokesčiai už ją kelis kartus didesni nei žemės ūkio ar namų valdos, o apie statybas šioje vietoje, anot B. Šipelio, Savivaldybės valdininkai patarė nė nesvajoti.
Jam priklauso ir dalis pro šalį einančio asfaltuoto kelio. Nors juo kasdien važiuoja greta įsikūrusių Savivaldybės ir privačių įstaigų darbuotojai ir lankytojai, B. Šipelis guodžiasi, kad jam priklausantį kelio ruožą tenka pačiam dar ir tvarkyti.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
