Panevėžyje, kaip ir visoje šalyje, trečiadienį prasidėjo referendumo dėl žemės pardavimo užsieniečiams išankstinis balsavimas. Tačiau pareikšti savo nuomonės žmonės rinkosi vangiai.
Pirmąją išankstinio balsavimo dieną prie referendumo urnų skubėjo vos vienas kitas panevėžietis. U.Mikaliūno nuotr.
Mažas aktyvumas
Trečiadienio 17 valandos duomenimis, miesto Savivaldybėje iš anksto balsavo 170 panevėžiečių, rajono Savivaldybėje – 31 žmogus. Rezultatai stulbinamai atsilieka nuo prezidento rinkimų išankstinio balsavimo aktyvumo.
„Patirtis rodo, kad daugiau balsuotojų turėtume sulaukti antrąją išankstinio balsavimo dieną“, – mano Panevėžio rajono rinkimų apygardos komisijos pirmininkė Regina Zita Viškelienė.
Miesto bei rajono savivaldybėse bus galima balsuoti ir ketvirtadienį nuo 8 iki 20 valandos
Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, labai negausiai registruojasi ir norintieji balsuoti namuose. Neaktyvūs, palyginti su prezidento rinkimais, ir užsienyje gyvenantys lietuviai.
Nebalsavusieji iš anksto savo nuomonę galės pareikšti birželio 29 dieną vyksiančiame referendume, kuris surengtas iniciatyvinei grupei surinkus 300 tūkstančių Lietuvos piliečių parašų.
Referendumo dalyviai turi pasakyti, ar sutinka, kad dirbamą žemę būtų draudžiama parduoti užsieniečiams bei juridiniams asmenims. Taip pat klausiama, ar žmonės sutinka, kad referendumui Lietuvoje surengti reikėtų nebe 300 tūkstančių, o užtektų 100 tūkstančių piliečių parašų.
Į rankas biuletenį gavusieji pirmiausia perskaitys tam tikrų Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsnių pakeitimo įstatymą ir paskui turės pažymėti tik vieną variantą – pritaria pakeitimui ar ne.
Svarbu žinoti, kad pritarti arba nepritarti galima tik visam siūlomo Konstitucijos pakeitimo įstatymo tekstui, o ne atskiroms jo dalims.
Du klausimai – vienas atsakymas
Panevėžio miesto rinkimų apygardos komisijos sekretorius R. Matuzevičius sako, kad toks klausimo pateikimas absoliučiai daugumai balsavusiųjų sukėlė abejonių. Balsavimo komisijos narių žmonės klausia, sekretoriaus teiraujasi, kodėl dviem klausimams galimas tik vienas atsakymas.
„Pavyzdžiui, aš esu už tai, kad dirbamą žemę būtų draudžiama parduoti užsieniečiams, o štai dėl referendumų rengimo esu priešingos nuomonės – šimto tūkstančio parašų per mažai, kad būtų galima rengti tautos valią atspindinti referendumą. Ir kaip man dabar atsakyti, jeigu atsakymas gali būti tik vienas – taip arba ne“, – piktinosi į išankstinį referendumą atėjęs, bet taip ir nebalsavęs panevėžietis.
Savo nuomonę pareiškęs V. Dapkevičius sakė nedvejodamas pažymėjęs žodį „taip“.
Kitiems balsuotojams norėjosi, kad į biuletenį būtų įrašytas dar vienas klausimas – dėl euro įvedimo. Ne vienas komisijos sekretoriaus teiravosi, kodėl niekas Lietuvos žmonių neklausė, reikia jiems euro ar ne.
Tiesa, klausimų kilo ne visiems panevėžiečiams. Neįgaliųjų vežimėliu į balsavimo vietą pareikšti savo nuomonės atvažiavęs Vidmantas Dapkevičius sakė nedvejodamas pažymėjęs žodį „taip“. Jis sutinka su įstatymo pataisa uždraudžiančia Lietuvos žemę pardavinėti užsieniečiams, kita klausimo dalis jam ne tokia svarbi.
„Nenoriu, kad Lietuvos, kaip kokio Haičio, nebeliktų. Nebeturėsime savo žemės – nė karo nereikės, ir taip visus išnaikins“, – svarstė vyras.
Į balsavimo vietą turėdamas tvirtą nuomonę atėjo ir verslininkas Patricijus Žostautas.
„Koks bus lietuvis krašto šeimininkas, jeigu neturės savo žemės?“ – klausė jaunas vyras ir nedvejodamas pritarė įstatymo pakeitimams.
Balsuos specialiuose paštuose
Ketvirtadienį savo atsakymus į referendume pateiktus klausimus galės pareikšti ir Panevėžio pataisos namuose bausmę atliekančios moterys. Specialusis paštas šioje įstaigoje veiks nuo pat ryto. Prezidento ir Europos Parlamento rinkimuose nuteistosios buvo gana aktyvios, gali būti, kad aktyviai reikš savo nuomonę ir referendume. Šiuo metu čia bausmę atlieka 295 moterys, – balsavimo teisę turi didžioji dauguma, išskyrus neturinčiąsias pilietybės ir nepilnametes.
Balsavimas specialiuose paštuose prasidėjo trečiadienį ir iki penktadienio kvies balsuoti vis kitose vietose. Balsuoti paštu sudaromos sąlygos rinkėjams, kurie yra sveikatos priežiūros, socialinės rūpybos ar globos įstaigose, atlieka karo tarnybą, yra laisvės atėmimo įstaigose.
Faktai
- Nuo 1991 metų Lietuvoje buvo skelbta vienuolika referendumų. Ne visų referendumų iškeltos nuostatos buvo priimtos.
- Paskutinis referendumas vyko 2012 metų spalio mėnesį. Tai buvo konsultacinis (patariamasis) referendumas dėl naujos atominės elektrinės statybos Lietuvos Respublikoje. Referendumas įvyko, tačiau sprendimas nepriimtas.
- 2008 metais referendumas dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo neįvyko, sprendimas nepriimtas
- 2003 metais gegužę vykęs referendumas dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje įvyko, sprendimas buvo priimtas.
- 1992 metais vykęs referendumas Lietuvos Respublikos Konstitucijai priimti taip pat buvo sėkmingas, jis įvyko, sprendimas buvo priimtas
- Tais pačiais metais įvyko referendumas ir buvo priimtas sprendimas dėl
- buvusios SSSR kariuomenės, dabar priklausančios Rusijos federacijai, besąlygiško ir neatidėliotino išvedimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos 1992 metais ir padarytos žalos Lietuvai atlyginimo.
- 1991 metų vasario mėnesį visuotinė gyventojų apklausa dėl Lietuvos Respublikos nepriklausomybės pavyko, sprendimas buvo priimtas.
U.Mikaliūno nuotr.:
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
