Kol Europos valstybės delsia parodyti politinę valią ir susitarti dėl būtinų ekonomikos skatinimo priemonių, Briuselis savais būdais bando ūkiui sugirdyti skardinę energinio gėrimo.
ES pareigūnai gali kurpti skatinimo planus, kurie padėtų Bendrijos ekonomiką pastatyti ant kojų. Tačiau ES institucijos neturi galių tiems planams įgyvendinti, o valstybėms narėms dažnai pritrūksta politinės valios. Tad ES pareigūnams tenka ieškoti kitų ekonomikos skatinimo priemonių, tokių kaip laisvosios prekybos susitarimai. Šios iniciatyvos efekto teks palūkėti, tačiau jis turėtų būti ilgalaikis.
Skaičiuojama, kad 30 mln. darbo vietų ES priklauso nuo prekybos su valstybėmis, esančiomis už jos ribų. Nuo 1995 m. tokių darbo vietų skaičius padidėjo 10 mln., o 3,5 mlrd. litų vertės eksportas vidutiniškai padeda sukurti 15 tūkst. naujų darbo vietų.
Taip pat skaičiuojama, kad 2006 m. laisvosios prekybos susitarimai reglamentavo 24 proc. ES prekybos. Dabar šis rodiklis siekia 30 proc. Vėliau jis galėtų išaugti ir iki 60 proc. „Laisvosios prekybos susitarimai padidins mūsų konkurencingumą, lyg būtume išgėrę redbulio“, – žurnalistams Briuselyje sakė už prekybos reikalus atsakingas komisaras Karelas de Guchtas.
Sutarimo su JAV ieškos ir Lietuva
Anot komisaro, ES iki vasaros turėtų oficialiai pradėti derybas dėl laisvosios prekybos su JAV. Akivaizdu, kad sutarti bus sunku, – teks ieškoti dviejų skirtingų teisinių sistemų kompromisų, kurti naujas tarptautines taisykles.
Viena sunkiausių derybų sričių greičiausiai bus viešasis pirkimas. Taip pat žemės ūkis. Mat ES ir JAV skirtingai vertina genetiškai modifikuotus produktus. Ant derybų stalo turės atsidurti ir finansinių paslaugų klausimai.
Iš laisvosios prekybos susitarimo su JAV tikimasi gerų rezultatų – Europos Komisija skaičiuoja, kad jis ES bendrąjį vidaus produktą per metus padidintų 1 procentiniu punktu. Naudos iš to esą turėtų visi europiečiai – keturių asmenų šeimos pajamos per metus vidutiniškai padidėtų maždaug 1882 litais.
Teigiamą poveikį greičiausiai pajus automobilių gamintojai, nes suvienodinus ES ir JAV saugumo standartus eksportuotojams nereikės atlikti dviejų saugumo testų. Taip bus sutaupoma ir laiko, ir pinigų.
Tačiau K. de Guchtas nenorėjo išskirti nei konkrečių valstybių, nei sektorių, kuriems laisvosios prekybos susitarimai atneš daugiausia naudos: „Turime suprasti, kad tokie susitarimai siūlo galimybes valstybėms ir bendrovėms. Tad jų reikalas tais susitarimais pasinaudoti.“
Tikimasi, kad derybos su JAV truks maždaug dvejus metus. Savo indėlį į jas turės įdėti ir pirmininkavimą ES Tarybai antrą šių metų pusmetį iš Airijos perimsianti Lietuva. „ES turi 27 valstybes nares, tad per derybas jums gali tekti ieškoti sintezės, kuri būtų naudinga visoms valstybėms“, – sakė anonimu norėjęs likti ES pareigūnas. Taip pat jis pabrėžė, kad derybos jokiu būdu negalės vykti pagal principą „viskas arba nieko“.
2011 m. duomenimis, ES į JAV eksportavo 1,4 trln. litų vertės prekių ir paslaugų, importavo 1,1 trln. litų vertės.
Rusijos klausimas
Europa norėtų ir palankesnių prekybos sąlygų su Rusija. 2011 m. Bendrijos valstybės į Rusiją eksportavo 455 mlrd. litų vertės prekių ir paslaugų, importavo 714 mlrd. litų vertės.
Praėjusių metų rugpjūtį įvykęs Rusijos prisijungimas prie Pasaulinės prekybos organizacijos (PPO) ES valstybių dažnai buvo vertinamas kaip prekybos ryšių gerinimo etapas. „Tačiau yra labai daug problemų dėl to, kaip Rusija prisitaiko prie taisyklių“, – sakė anonimu norėjęs likti ES pareigūnas. Į PPO įstojusi Rusija spėjo įgyvendinti ne vieną protekcionistinę priemonę, nesuderinamą su jos įsipareigojimais organizacijai ir sukeliančią nemažai problemų Bendrijos verslui.
ES nerimą ypač kelia Rusijoje pernai rudenį įsigaliojęs teisės aktas, nustatantis automobilių perdirbimo mokestį, kuris, kalbant apie importuojamas transporto priemones, gali būti laikomas diskriminaciniu. Tai teigiama Europos Komisijos (EK) ataskaitoje apie prekybos ir investicijų barjerus.
Vietos gamintojai minėto mokesčio mokėti neprivalo, jiems užtenka garantuoti, kad automobiliai bus perdirbti. Tačiau importuotojai mokestį mokėti turi – kitaip automobilis negalės būti registruotas Rusijoje. ES derasi su Rusija, kad ši panaikintų mokestį. Jeigu šalis to nepadarys, žadama kreiptis į PPO.
Be to, Rusija yra uždraudusi gyvų gyvūnų importą iš ES. O jos nustatyti importo tarifai naudotiems automobiliams, automobilių detalėms, popieriui ir daugeliui kitų prekių yra aukštesni, nei leidžia susitarimas su PPO. Dėl muitų sumažinimo taip pat vyksta derybos. EK skaičiuoja, kad Rusijai sumažinus importo tarifus ES eksportuotojai kasmet sutaupytų bent po 8,6 mlrd. litų.
„Reikia, kad būtinybe grįsta ES ir Rusijos partnerystė taptų pasirinkimu grįsta partneryste“, – praėjusią savaitę po Europos Vadovų Tarybos susitikimo sakė EK vadovas José Manuelis Barroso. Jis priminė, kad 75 proc. tiesioginių užsienio investicijų į Rusiją ateina būtent iš ES valstybių.
„Visi puikiai supranta, kad turime reikalą su Putino Rusija, o ne šiaip su Rusija, ir visi supranta, kad iliuzijų apie tokią Rusiją turėti nereikia, bet visi taip pat suprantame, kad kaimynas yra toks, koks yra, ir bendradarbiauti reikia“, – Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė kalbėjo po Europos Vadovų Tarybos posėdžio, kuriame buvo aptariamas bendradarbiavimo su Rusija klausimas.
