17 euro zonos valstybių paniro į ilgiausiai trunkančią recesiją per visą istoriją. Šis faktas greičiausiai paskatins Europos politikus keisti požiūrį į taupymą.
Kaip ir tikėtasi, statistikos agentūra „Eurostat“ trečiadienio popietę oficialiai patvirtino, kad euro zonai priklausančių šalių ūkis per šių metų pirmus tris mėnesius traukėsi 0,2 proc. Tiesa, ekonomikos nuosmukis šiek tiek sulėtėjo, palyginti su paskutiniu praėjusių metų ketvirčiu (tuomet sudarė 0,6 proc.).
Naujausi euro zonos valstybių duomenys rodo, kad ekonomikos recesija euro zonoje jau trunka pusantrų metų ir tampa ilgiausia per visą jos istoriją. Prognozuojama, kad euro zonos ekonomika toliau trauksis, o jos metinis nuosmukis, palyginti su ankstesniais metais, gali sudaryti 0,5 proc.
Prastesnius, negu tikėtasi, rezultatus demonstravo ir didžiausi euro zonos ūkiai: Italijos ekonomika susitraukė daugiau, nei prognozuota; Prancūzijos ūkis smuko antrą ketvirtį iš eilės ir čia taip pat prasidėjo oficiali recesija; o Vokietijos ekonomika minimu laikotarpiu paaugo vos 0,1 proc., nors tikėtasi pastebimesnio šuolio.
Tiesa, tai nebuvo netikėta žinia, o požymių, kad euro zonos ekonomikai nepavyksta ištrūkti iš recesijos, buvo galima įžvelgti dar metų pradžioje. Galbūt dėl šios priežasties nelaukdamas oficialiai patvirtintų duomenų Europos centrinis bankas (ECB) gegužės pradžioje nurėžė bazinę skolinimo eurais palūkanų normą iki žemiausio istorinio lygio – 0,5 proc.
Dabar neatmetama, kad šią vasarą ECB gali ryžtis naujam precedentui ir bazines palūkanų normas sumažinti dar 25 baziniais punktais. Beje, teigiama, kad apkarpyti bazinę palūkanų normą ECB privertė JAV spaudimas imtis veiksmingesnių politikos priemonių, siekiant skatinti euro zonos valstybių ūkius.
Atrodo, kad šios valstybės atstovai ir toliau skatina Europos lyderius imtis aktyvesnių veiksmų. Praėjusį savaitgalį JAV iždo sekretorius Jacobas Lewisas pareiškė, kad Europai reikia šiek tiek labiau pasistengti skatinant ūkį ir kad neišnaudotų galimybių tam dar yra. Šiuo atveju J. Lewisas kalbėjo ne apie tolesnį bazinių skolinimosi eurais palūkanų mažinimą, o taupymo priemonių peržiūrėjimą.
Nuosmukio nedramatizuoja
Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento analitikas Aleksandras Izgorodinas teigė, kad paskelbti euro zonos ūkio rodikliai nenustebino, o nuosmukio buvo tikėtasi jau anksčiau. Jis teigė, kad to, kas buvo pavadinta ilgiausia trunkančia recesija, nereikėtų dramatizuoti.
Pavyzdžiui, užteko kelių 2008–2009 m. krizės ketvirčių, kad euro zonos ekonomika smuktų 6 proc., o per pastaruosius pusantrų metų ji yra sumažėjusi apie 1,5 proc. „Pirma, tai reiškia, kad vadinamoji recesija nedidelė, tai labiau stagnacija ir kapanojimasis vietoje. Antra, šį nuosmukį daugiausia lemia problemos atskirose valstybėse“, – sakė analitikas.
A. Izgorodinas, kaip užsienio analitikai, linkęs manyti, kad tokį kapanojimąsi vietoje daugiausia nulemia griežtos taupymo priemonės ir nepakankamas dėmesys ekonomikos skatinimo priemonėms. Kol kas geriausių rezultatų šioje srityje pasiekusia institucija išlieka ECB, kuriam pažadėjus supirkti probleminių euro zonos valstybių obligacijas pastebimai sumažėjo pietinių euro zonos šalių skolinimosi kaina ir tai joms sudarė galimybes sušvelninti taupymo priemones ir daugiau galvoti apie ūkio skatinimą.
I. Izgorodinas taip pat spėja, kad ECB toliau mažinama bazinė palūkanų norma didelio poveikio nepadarytų, nes pinigai jau šiuo metu itin pigūs, bet jie neskolinami ir nepatenka į valstybių ekonomikas dėl vis dar atsargaus finansų sistemos dalyvių elgesio. Todėl dabar pagrindinio ekonomikos skatinimo vaidmens turėtų imtis euro zonos politikai ir galvoti apie sumanesnius viešųjų finansų tvarkymo būdus.
Pirmuoju smuiku griežia ECB
Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, kad, nepaisant pesimistinių prognozių, recesija euro zonoje neturėtų užsitęsti, o jos ūkis pradės atsigauti jau antrą šių metų pusmetį.
Analitikas svarbiausią ekonomikos skatinimo vaidmenį linkęs priskirti ECB, kuris nuo praėjusių metų rudens prisiėmė kur kas didesnę atsakomybę, bandydamas suvaldyti euro zonos skolų krizę.
Svarbiausiomis ECB priemonėmis N. Mačiulis laiko jau minėtą šio centrinio banko įsipareigojimą pirkti pagalbos paprašiusių valstybių obligacijas, iki rekordinio lygio sumažintas bazines palūkanų normas ir užuominą apie neigiamas palūkanas už komercinių bankų laikomus indėlius. Šiuo metu komerciniai bankai centriniame banke laiko daugiau kaip 100 mlrd. eurų.
„Pagrindinis tokios ECB ketinimo motyvas – noras paskatinti kreditavimą, ypač Pietų Europos valstybėse. Tikėtina, kad centrinis bankas pasiūlys ir priemonių, skatinančių euro zonos komercinius bankus išduoti daugiau paskolų smulkiajam ir vidutiniam verslui“, – prognozavo N. Mačiulis.
Ekonomistas linkęs įžvelgti ir ryškių požiūrio į fiskalinę drausmę pokyčių. Anot jo, tikėtina, kad Ispanijai, Portugalijai ir Prancūzijai bus suteikta daugiau laiko iškeltiems biudžeto deficito mažinimo tikslams pasiekti. Tai leis atsikvėpti labiausiai pažeistoms euro zonos valstybėms ir turės mažesnį neigiamą poveikį jų ūkiams.
Poveikis Lietuvai – ribotas
Lietuva dėl dabartinės recesijos masto euro zonoje gali jaustis gana rami. Šalies eksportas per šių metų pirmą ketvirtį išaugo 16 proc. Tiesa, kaip pabrėžė A. Izgorodinas, eksportas į ES šalis (be Latvijos ir Estijos) augo lėčiau ir sudarė 6 proc., todėl jo apimtis didėjo dėl gerokai išaugusios prekybos su kitomis rinkomis.
Kur kas didesnę įtaką eksportui augti, pasak A. Izgorodino, turi Lietuvos ir kitų ES šalių kainų skirtumai. Jie, nepaisant recesijos euro zonoje, reikšmingai nesumažėję, todėl lietuviškų bendrovių produkcija kainos atžvilgiu vis dar išlieka patraukli užsienio rinkose.
