Jau kitų metų pradžioje ar viduryje nebelikus vietų Šilaičių kapinėse, laidotuvių procesijoms veikiausiai teks pasukti priešinga kryptimi – Karsakiškio link, į Kakūnų kaimą. Čia Panevėžio savivaldybė turi galimybę greičiausiai įrengti naujas kapines, nes ten yra apie 20 hektarų laisvos valstybinės žemės.
Kakūnai – greičiausias variantas
Savivaldybės kapinių plėtrai nusižiūrėtame Šilaičių kapinių pašonėje esančiame Pašilių I kaime vargu ar pavys greitai įrengti naujas kapavietes. Visa kapinėms numatyta teritorija, užimanti apie 13 hektarų, priklauso privatiems asmenims.
Norint čia įrengti kapines, be kita ko, žemę reikėtų paimti visuomenės poreikiams, o tai ilgokai užtrunka.
Panevėžio rajono savivaldybės Architektūros skyriaus vedėjas Saulius Glinskis sako, kad geriausiu atveju Pašiliuose darbus būtų galima pradėti ne anksčiau kaip po poros metų. O Kakūnų kaime – maždaug po metų.
Kaip žinia, Panevėžio savivaldybę spaudžia laikas, nes kapaviečių Šilaičiuose užteks tik metams ar pusantrų, priklausomai, kiek žmonių mirs.
Miesto Savivaldybė, žinodama, kad žemę paimti visuomenės poreikiams užtrunka, planavo Pašilių kaime esantį sklypą, reikalingą kapinėms plėsti, nupirkti iš privačių asmenų, tačiau nepavyko suderėti abiem pusėms priimtinos kainos. Tad liko tik eiti ilgesniu keliu – paimti ją visuomenės poreikiams.
Pagal įstatymus, miesto savivaldybė į Nacionalinės žemės tarnybą su tokiu prašymu gali kreiptis tik turėdama tos teritorijos, kurioje prašoma paimti žemę visuomenės poreikiams, detalųjį planą. Tokį daryti turi teisę Panevėžio rajono savivaldybė, todėl miestui teko prašyti rajono šios paslaugos.
Panevėžio savivaldybė nusižiūrėjo ir Karsakiškio seniūnijos Kakūnų kaime esančią teritoriją, kurioje būtų galima įrengti naujas kapines. Tad rajono paprašė padaryti ir šios teritorijos detalųjį planą. Jį turint bus galima kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl šios teritorijos perdavimo neatlygintinai miestui.
Vakar posėdžiavusi rajono Taryba teigiamą atsakymą miesto valdžiai davė tik dėl Pašilių kaimo, o dėl Kakūnų sprendimo nepriėmė. Politikai susilaikė, nes gavo informacijos, kad Panevėžio rajono savivaldybės bendrajame plane iš Kakūnų kaime kapinėms numatytų daugiau kaip 30 hektarų teritorijos maždaug trečdalį užima privačios valdos.
Rajono meras Povilas Žagunis sako, kad reikia išsiaiškinti situaciją Kakūnuose, į kurį žmonėms laidoti vietų rizikuojanti pristigti miesto Savivaldybė deda dideles viltis.
Strėlės – į Nacionalinę žemės tarnybą
Panevėžio rajono bendrasis planas buvo patvirtintas 2008 metais. Jame Kakūnuose buvo numatyta per 30 hektarų teritorija kapinėms. Kitaip sakant, rajonas ją tarsi rezervavo.
Pasak architekto, bendrasis planas yra koncepcija, vizija, todėl nebuvo gilinamasi į žemės nuosavybės formą. Prieš kelerius metus žinota, kad didžioji dalis kapinėms numatytos teritorijos yra valstybinė. Tačiau tuo metu tęsėsi dar 1992-aisiais prasidėjusi žemės reforma (žemės grąžinimas, jos perkėlimas ir kt.).
Dabar paaiškėjo, kad iš 33–34 hektarų, numatytų kapinėms, apie 13 hektarų priklauso privatiems asmenims. Tai išgirdę dalis politikų negailėjo piktų replikų Nacionalinei žemės tarnybai, kuri esą nežinia kokiu pagrindu valstybinę, kapinėms rezervuotą žemę atiduoda privatiems asmenims.
„Nacionalinė žemės tarnyba kartą jau mus „išdūrė“ dėl Naujikų. (Šiame Karsakiškio rajono kaime buvo planuota steigti kapines – aut. Pastaba.). O dabar ir vėl naujiena“, – piktinosi liberalsąjūdininkas Jonas Katinas.
Rajono Savivaldybės Architektūros skyriaus vedėjas S. Glinskis mano, kad politikai pernelyg karščiuojasi. Pasak jo, čia jokio kriminalo gali ir nebūti. Tai, kad rajono Savivaldybės patvirtintame bendrajame plane kapinėms Kakūnuose buvo numatytas daugiau kaip 30 hektarų plotas, dar nereiškia, jog dalis tos žemės negalėjo būti grąžinta savininkams.
Architekto manymu, esant dabartinei situacijai, racionaliausia būtų tame kaime kapines steigti dviem etapais.
Pirmiausia jas steigti valstybiniame 20 hektarų plote, kuriame tai daryti nėra jokių kliūčių, ir ieškoti galimybių likusią žemę išpirkti iš savininkų arba paimti visuomenės poreikiams. Valstybinėje žemėje įkurtų kapaviečių užtektų ilgiau, tad architekto teigimu, liktų laiko išspręsti privačių valdų paėmimo klausimą.
Jeigu Nacionalinė žemės tarnyba neduotų leidimo to padaryti, parengtą detalųjį kapinių privačioje valdoje planą Savivaldybei tiesiog tektų padėti į stalčių.
Yra ir dar viena alternatyva. S. Glinskis neatmeta galimybės, kad žemės Kakūnuose savininkai gali įrengti privačias kapines.
Ginčai ir dėl išpirkimo kainos
Kapinėms numatytos žemės tiek Pašilių kaime, tiek Kakūnuose paėmimas iš jos savininkų visuomenės reikmėms yra Panevėžio miesto savivaldybės galvos skausmas.
Rajono tarybos nariams rūpi, kad miesto valdžia nenuskriaustų privačių savininkų.
Vyriausiajam architektui informavus, kad preliminari 1 hektaro kaina gali siekti apie 1500–2000 litų, o paėmimo visuomenės poreikiams atveju – nuo 3 iki 5 tūkstančių litų, pasipiktino tiek valdančiųjų, tiek opozicijos atstovai.
„Mus, Tarybos narius, tikrai iššaudys“, – pareiškė J. Katinas.
Kad žemės savininkams siūloma per maža suma, pritarė ir „valstietis“ Jonas Kaušakys.
S. Glinskis akcentavo, kad paimant žemę visuomenės reikmėms visada atliekamas individualus vertinimas.
Inga SMALSKIENĖ
