Seimas pradėjo nagrinėti Pluoštinių kanapių įstatymo projektą. Jo laukia pasirengę šiuos augalus auginti ūkininkai. Tačiau visuomeninė organizacija „Tėvai prieš narkotikus“ sunerimusi.
Laukia ilgas kelias
Po ilgų svarstymų Seimas rimtai ėmėsi pluoštinių kanapių reikalų. Ketvirtadienį parlamentarai pritarė europiniam Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo pataisų projektui, Pluoštinių kanapių įstatymo projektui ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) pataisų projektui. Tačiau dar laukia ilgas kelias, kol įsigalios aukščiausiosios valstybės valdžios teisės normų aktai.
Pluoštinių kanapių įstatymo nekantriai laukia Lietuvos ūkininkai. Kai kurie iš jų, nors įstatymas nepatvirtintas, laukuose savo reikmėms augino pluoštinių kanapių.
Projektai dėl pluoštinių kanapių įteisinimo Seimui teikiami nuo 2007 metų, tačiau jie parlamentarų pritarimo nebuvo sulaukę.
Per menkos žinios
Žemės ir maisto departamento Augalininkystės skyriaus vyriausioji specialistė Virginija Vingrienė pasidžiaugė, kad pamažu einama pluoštinių kanapių reabilitacijos link.
„Reikalai pajudėjo. Kol Seime buvo pradėtas nagrinėti Pluoštinių kanapių įstatymas, jį teko net tris kartus tobulinti. Dabar svarstymo eiga teikia vilčių. Jeigu viskas eis pagal planą ir Seimas patvirtins šį įstatymą, jis įsigalios nuo 2014 metų sausio 1 dienos“, – paaiškino V. Vingrienė.
Specialistė stebisi, kad, nesuvokiant pluoštinių kanapių sudėties, prieštaraujama įstatymo priėmimui. Pasak V. Vingrienės, dar 1954 metais Lietuvoje buvo auginamos pluoštinės kanapės. „Manau, kad prieštaraujantieji mažai turi informacijos apie šį augalą, jo panaudojimo galimybes. Per menkas žinias atsiranda įvairiausių nesusipratimų. Netgi teigiama, esą leidus auginti pluoštines kanapes, bus pasėta ir narkotinių kanapių. Bet pastarosios auginamos šiltnamio sąlygomis, o pasėtos tarp pluoštinių kanapių jos neišaugtų. JAV atlikti tyrimai parodė, kad ten, kur dera pluoštinės kanapės, 7 km spinduliu negali augti narkotinės kanapės“, – „Sekundei“ teigė V. Vingrienė.
Be to, ji priminė, kad tik Lietuvoje negalima auginti pluoštinių kanapių. Kitose Europos Sąjungos šalyse dėl šio augalo ginčų nekyla.
Kelia siaubą
Kad būtų įteisintas pluoštinių kanapių auginimas, priešinasi visuomeninė organizacija „Tėvai prieš narkotikus“. Jos valdyba prieš pirmąjį Pluoštinių kanapių įstatymo svarstymą Seimo pirmininkui Vydui Gedvilui įteikė prašymą. Jame išdėstyta nuomonė, kodėl visuomeninė organizacija prieštarauja.
Organizacijos „Tėvai prieš narkotikus“ valdybos nario Sigito Kamarausko teigimu, įteisinti aktai skatins kanapių auginimą ir narkotinių medžiagų vartojimą.
„Užsienio šalių praktika rodo, kad, įteisinus pluoštinių kanapių auginimą, net ir turint kontrolės mechanizmus, ypač išauga nelegalus kanapių vartojimas.
Ne išimtis bus ir Lietuva. JAV specialios tarnybos DEA nuomone, komercinis kanapių kultivavimas padidina marihuanos gamybos tikimybę. Beje, stebina ir leidžiamos veikliosios medžiagos THC kiekis. Jis pas mus turi neviršyti 0,2 procento.
Tai labai abejotinas kiekis, nes, JAV registruotos organizacijos „Drug Watch Iternational“ duomenimis, net 0,08 procento THC turinčių cigarečių rūkymas sukelia apčiuopiamą efektą. Todėl mūsų baimė pagrįsta. Žmonėms pluoštinės kanapės pavojingos“, – kalbėjo S. Kamarauskas.
S. Kamarauskas sako, kad neįmanoma sukontroliuoti visų auginančiųjų pluoštines kanapes.
„Kontrolės mechanizmas brangus. Žemės ūkio ministerija apskaičiavo, kad kanapių pasėlių kontrolės mechanizmas Lietuvai kasmet kainuos apie 361 tūkstantį litų. Be to, dar reikės per milijoną litų vienkartinių lėšų.
Taip pat nėra aišku, ar valstybės pareigūnai sugebės užtikrinti kontrolę. Žinant Lietuvos kaimiškųjų regionų demografinę ir kriminogeninę situaciją, sunkiai įsivaizduojame kontrolės mechanizmo efektyvumą“, – mano S. Kamarauskas.
Jo žiniomis, auginti pluoštinių kanapių pareiškė norą tik dvylika Lietuvos žemdirbių.
„Kalbama apie pavienius ūkininkus, kurie nori turėti kanapių laukus. Apie pramoninį kanapių auginimą nėra jokios kalbos. Todėl labai keista, kad Seimas priima įstatymą dėl dvylikos pavienių ūkininkų“, – pareiškė visuomeninės organizacijos valdybos narys.
Jis viliasi, kad Seimas įsiklausys į perspėjimus ir neįteisins pluoštinių kanapių auginimo Lietuvoje.
Baimė nepagrįsta
Baltijos pluoštinių kultūrų augintojų ir perdirbėjų asociacijos (BPKAPA) vadovas Edgaras Babanovas apie pluoštines kanapes yra kitokios nuomonės nei S. Kamarauskas. Pasak E. Babanovo, Seimas turi suteikti teisę jas auginti.
„Šiais metais dar nebus masiškai auginamos tos kanapės. Tačiau kitąmet, manau, atsiras didesnių plotų. Man nesuprantama perdėta baimė. Visame pasaulyje, išskyrus Lietuvą, šis augalas nedraudžiamas. Pirmiausia būtina išsiaiškinti, kas yra pluoštinė kanapė, ir tik tada skambinti pavojaus varpais“, – pabrėžė E. Babanovas.
BPKAPA vadovas įsitikinęs, kad prieštaraujantieji pluoštinių kanapių auginimui turėtų daugiau sužinoti apie jas.
„Sėjamoji kanapė – vienas iš produktyviausių pluoštinių ir aliejinių augalų, jis užima svarbią vietą Lietuvos istorijoje ir turi perspektyvas ne vien pluošto, bet ir maisto, statybinių medžiagų, biokuro srityse. Trūksta informacijos ir apie šio augalo išskirtinę ekologinę ir ekonominę naudą. Todėl dažnai susiduriama su neigiamu požiūriu.
Šis augalas tapatinamas su narkotine kanape. Pluoštines kanapes galima vartoti kaip maisto produktą, kosmetikoje. Tai gali būti puikus biokuras. Iš augalo galima gaminti plastiką, popierių, kraiką gyvūnams, statybinių medžiagų. Beje, iš pluoštinių kanapių gaminama beveik 50 tūkstančių įvairių gaminių“, – gyrė šį augalą E. Babanovas.
Asociacijos vadovas sakė, kad jo vadovaujama organizacija planuoja surengti parodą, kurioje bus galima susipažinti su pluoštinių kanapių panaudojimo galimybėmis.
Spausdina pinigus
Upytės bandymų stoties vyresnioji mokslo darbuotoja Zofija Jankauskienė aiškino, kad jie moksliniais tikslais augina pluoštinių kanapių, todėl tiksliai gali pasakyti, ar jos turi neigiamą poveikį. Z. Jankauskienės teigimu, pagrindinė priežastis, kodėl iki šiol neturime kanapių auginimo įstatymo – valdžios nesupratimas, žinių stoka.
„Informacijos apie pluoštines kanapes trūksta ir paprastiems žmonėms, todėl jiems žodis „kanapė“ iškart asocijuojasi su psichotropinėmis medžiagomis. Pasaulyje pluoštinės kanapės auginamos pramonei – jos tinkamos biomasei, iš sėklų spaudžiamas aliejus, iš kanapių gali būti gaminamos betoninės medžiagos. Beje, yra šalių, kuriose pluoštinės kanapės auginamos ir popieriui gaminti. Toks popierius yra labai tvirtas, jį galima naudoti ir pinigams spausdinti“, – „Sekundei“ teigė mokslininkė.
Laukia įstatymo
Berčiūnų žemės ūkio bendrovės vadovas Vadimas Kovalevskis pasakojo, kad pernai savo reikmėms buvo pasėta 5 ha pluoštinių kanapių. „Spaudėme aliejų, o iš atliekų gaminome biomasę. Tai labai naudingas augalas, ir jau seniai Seimas turėjo patvirtinti Pluoštinių kanapių įstatymą. Matyt, mūsų valdžia per mažai žino, kas yra pluoštinė kanapė. Todėl taip sudėtingai ir priimamas įstatymas. Prieš kelerius metus Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kas yra pluoštinė kanapė, ir išteisino Rokiškio rajono ūkininką, kuris augino tų augalų.
Politikams vertėtų pasidomėti apie pluoštines kanapes, o tada, pasitarę tarpusavyje, priimtų įstatymą, kurio laukia visi Lietuvos ūkininkai, norintys auginti pluoštines kanapes“, – tvirtino V. Kovalevskis.
____________________________________
Numatytos baudos
MINDAUGAS AMBRAZIŪNAS
Panevėžio apskrities VPK viršininko pavaduotojas
Lietuvoje dar neteko matyti laukuose auginamų narkotinių kanapių. Jos auginamos patalpose, šiltnamiuose.
Kol nepriimtas Pluoštinių kanapių įstatymas, už neteisėtą kanapių auginimą Baudžiamajame kodekse numatytos baudos.
Pernai Panevėžio apskrityje buvo atlikti 52 ikiteisminiai tyrimai dėl narkotinių medžiagų. Pavyzdžiui, 2009 metais buvo atliktas tyrimas dėl profesionaliai įrengtos kanapių auginimo sistemos. Kasmet pareigūnai išaiškina po kelias vietas, kuriose auginama narkotinių kanapių.
____________________________________
Raimonda Mikučionytė
