Rita Tamašunienė nėra tinkama eiti teisingumo ministrės pareigas ir turėtų iš jų trauktis, sako Laisvės partijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius.
Pasak „laisviečio“, politikės vadovaujama ministerija, kuri yra įpareigota užtikrinti partnerystės registravimą, ėmė skųsti teismų sprendimus dėl to ir taip vilkinti teisinius procesus.
„Nuo 2025 m. pabaigos, kai Teisingumo ministerijai pradėjo vadovauti R. Tamašunienė, ji ne tik pradėjo skųsti teismų sprendimus (…), bet ir piktybiškai nevykdo šių teismų sprendimų, neįregistruoja partnerystės civilinės būklės akto“, – laidoje „ELTA kampas“ teigė T. V. Raskevičius.
„Aš šiandien labai rimtai keliu klausimą dėl teisingumo ministrės R. Tamašunienės gebėjimo eiti teisingumo ministrės pareigas. Aš manau, kad ji nėra nei tinkama, nei kompetentinga šioms pareigoms“, – akcentavo jis.
Kaip skelbė ELTA, šią savaitę Laisvės partija pranešė, kad Teisingumo ministerijai atsisakant vykdyti teismų sprendimus dėl partnerystės registravimo, 14 tos pačios lyties šeimų kreipėsi į antstolius. Jie prašys teismo skirti piniginę baudą už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną.
Šią iniciatyvą koordinuojantis T. V. Raskevičius pripažįsta, kad susiklosčiusi situacija yra keista.
„Situacija… Nežinau, kaip ją pavadinti, ironiška, fantasmagoriška. Įsivaizduokite, teisinėje valstybėje Lietuvos Respublikos piliečiai antstoliams perduoda Teisingumo ministeriją, kad ji vykdytų teismo sprendimus“, – sakė „laisvietis“.
Šią savaitę bendrosios kompetencijos teismas ministerijai jau paskyrė pirmą baudą – asmenims turės būti mokama po 10 eurų per dieną, kol nėra įgyvendintas sprendimas dėl partnerystės registravimo. Anot T. V. Raskevičiaus, šios baudos gali didėti.
„Maksimali bauda už teismo sprendimo nevykdymą pagal Lietuvos Respublikos įstatymus yra 300 eurų už dieną. Teismas, pirmos instancijos teismo nutartyje, kuri galės būti skundžiama, atsižvelgė į tai, kad tai yra pirma byla ar atvejis, kai Teisingumo ministerija nevykdo savo įsipareigojimų pagal priimtą teismo nutartį. Aš net neabejoju, kad daugėjant tokių kreipimųsi ir teismui vertinant ministerijos neveikimo sistemingumą, bus skiriamos didesnės baudos“, – kalbėjo politikas.
„(…) Jeigu ministerija neturi politinės valios vykdyti Konstituciją, gal reikalavimas susimokėti iš savo pačios kišenės ministerijai taps papildomu argumentu“, – aiškino jis.
Ministerija ketina skųsti nutartį
R. Tamašunienė šią savaitę sakė, kad Teisingumo ministerija ketina skųsti teismo nutartį, kuria jai buvo skirta bauda dėl nevykdomų sprendimų registruoti tos pačios lyties porų partnerystę. Ji aiškino, kad įgyvendinti teismų sprendimus yra sudėtinga, nes jie adresuojami skirtingoms institucijoms. Taip pat ministrė pabrėžė, kad būtinas aiškesnis įstatyminis reguliavimas, nes ministerija negali perimti funkcijų, kurios priklauso Seimui.
T. V. Raskevičiaus teigimu, procesas vilkinamas sąmoningai, nes Teisingumo ministerija anksčiau buvo išaiškinusi, kad partnerystės registravimo tvarką galima nustatyti ministro įsakymu, panaudojant Vedybų sutarčių registro informacinę sistemą.
„Ministrė taip teigdama meluoja. Ministerijai vadovaujant ministrui Rimantui Mockui, ministerija buvo parengusi partnerysčių registravimo tvarką per Vedybų sutarčių informacinę sistemą ir teikdama atsiliepimus teismui partnerystės bylose labai aiškiai nurodė, kad iki 2025 m. gruodžio 1 d. šitą klausimą sutvarkys ir išspręs. Pasikeitus politinei vadovybei staiga pasikeitė ministerijos valia ir nuo to, kas buvo įmanoma, staiga tai tapo neįmanoma“, – teigė Laisvės partijos atstovas.
„Man atrodo, kad ministrė tokiais argumentais bando pridengti savo ideologinius įsitikinimus. Manau, kad ministrei yra būdingos homofobinės pažiūros, ji tai ne kartą yra išreiškusi viešojoje erdvėje ir tokiu būdu ji bando realizuoti savo ideologinius įsitikinimus“, – dėstė jis.
Pati R. Tamašunienė anksčiau yra sakiusi, jog ministerijos sprendimai nėra susiję su asmeniniais jos pačios įsitikinimais tos pačios lyties asmenų partnerystės klausimu.
Nemano, kad šios kadencijos Seimas priims sprendimus dėl partnerystės
R. Tamašunienei nesiimant iniciatyvos dėl partnerystės įteisinimo, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis pernai lapkritį su parlamento Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos kolegomis ir keliais liberalų bei konservatorių atstovais įregistravo partnerystę reglamentuojančias įstatymų pataisas.
Projekte numatyta, kad lyčiai neutrali partnerystė galėtų būti įteisinama per Civilinį kodeksą (CK). Siūloma įtvirtinti registruotos partnerystės institutą, taip pat reglamentuoti ne tik materialinius ir teisinius partnerių santykius, bet ir nustatyti jų moralinius įsipareigojimus.
T. V. Raskevičius teigia palankiai vertinantis siūlomą partnerystės santykių reguliavimo projektą, tačiau abejoja, kad šis projektas bus priimtas Seime.
„Šį projektą vertinu kaip geriausią registruotą teisės aktą, reguliuojantį partnerystės santykius. Jeigu aš vis dar būčiau Seimo narys, aš už tokį teisės akto projektą vienareikšmiškai balsuočiau (…). Bet galiu duoti ranką nukirsti, kad šis projektas net nebus teikiamas svarstyti, nes nėra nė vienos politinės frakcijos Seime, kuri būtų įsipareigojusi stumtis ir kautis už šitą projektą. Taip, Liberalų sąjūdis jį palaiko, bet jie nesiima jokios iniciatyvos. Socialdemokratų nei pozicijos, nei ideologijos aš nesuprantu“, – teigė jis.
Žmogaus teisių aktyvisto teigimu, atsakomybė, kad iki šiol nepriimti sprendimai dėl partnerystės įregistravimo tenka valstybės vadovams.
„Pavyzdžiui, priminsiu prezidento Gitano Nausėdos laikyseną praėjusioje kadencijoje. Prezidentas padarė viską, kad tuo metu svarstomas partnerystės ar Civilinės sąjungos įstatymas nebūtų priimtas. Jis organizavo įvairias visuomenės nuomonės apklausas, susitikinėjo su religinių konfesijų atstovais. Ir taip tiesiog kurstė neigiamas nuotaikas visuomenėje“, – kalbėjo T. V. Raskevičius.
Partnerystė turėtų būti reglamentuota atskiru įstatymu
ELTA primena, kad pernai balandį Konstitucinis Teismas (KT) konstatavo, jog tai, kad Lietuvoje nėra įteisinta tos pačios lyties asmenų partnerystė, prieštarauja pagrindiniam valstybės įstatymui. KT taip pat prieštaraujančiu Konstitucijai paskelbė Civilinio kodekso (CK) straipsnį, pagal kurį partnerystę galima sudaryti tik tarp vyro ir moters.
Šiuo metu CK įtvirtintas bendro gyvenimo nesudarius santuokos – partnerystės – institutas, tačiau kartu numatyta, kad partnerystė turėtų būti reglamentuota atskiru įstatymu. Pastarasis Lietuvoje nėra priimtas daugiau nei 20 metų. Tokią situaciją KT įvertino kaip netoleruotiną ir diskriminacinę.
Šiuo metu leidžiama lyčiai neutralią partnerystę registruoti per teismus, kol Seimas nepatvirtins detalesnės tvarkos, kaip turi būti reglamentuojami kartu gyvenančių nesusituokusių porų santykiai.
