Tik tris procentus visos apskrities pramonės produkcijos pagaminantis Panevėžio rajonas jau turi svertą, kuriuo tinkamai pasinaudojus, būtų galima tikėtis iš esmės pakeisti situaciją. Bent jau artimiausiu metu aplenkti pramonės srityje Kupiškio ir Pasvalio rajonus. Plyname lauke prie Ramygalos sukurta komunikacijų infrastruktūra yra pagrindas pramonės zonai. Tikimasi, kad joje per artimiausius penkerius metus bus pastatytos kelios gamyklos. Sudėtingą projektą įgyvendinusios Panevėžio rajono savivaldybės laukia ne mažiau svarbi užduotis – taip parengti Ramygalos pramonės zonos sklypų nuomos sutartis, kad jos garantuotų plėtrą ir veiklą dešimtmečiams. Užduotį sunkins ir šalį užklupusi ekonominė krizė. Teisininkai sprendžia, kaip apsisaugoti, kad į pramonės zoną nepatektų spekuliantai – jie siektų pelno pernuomodami sklypus tikriems investuotojams. O kad norinčiųjų kontroliuoti zoną gali atsirasti, tikimybė nemaža.
Investuotojams – 16 milijonų
skanėstas
Tikėtina, kad jau po kelerių metų Ramygala atsiras miestų, turinčių išplėtotą pramonę, sąraše. Vairas lemtingiems pokyčiams – šalia miestelio atsiradusi pramonės zona. Tai apskritai pirmoji tokio masto ir pobūdžio investicija Panevėžio krašte.
Panevėžio statybos trestas (PST) ir subrangovai 7,4 hektaro pievas pavertė pramonei plėtoti tinkama zona – nutiesė naujus kelius, vandentiekio ir lietaus, buitinių nuotekų tinklus, elektros perdavimo ir ryšių kabelines linijas, vidutinio slėgio dujotiekį.
Statybos darbai kainavo beveik 16 milijonų litų. Projektą daugiau nei 10 milijonų litų parėmė ES struktūriniai fondai. Kitą dalį lėšų skyrė šalies ir rajono biudžetai.
Tai ypač svarbus projektas Panevėžio rajonui, nes jį įgyvendinus iš pagrindų būtų pakeistas Ramygalos ir aplinkinių miestelių gyvenimas. Ramygalos plyno lauko investicijos sukurs naujų darbo vietų, o tai padės sustabdyti rajono žmones nuo ekonominės emigracijos į Vakarus.
„Kol kas Panevėžio rajonas yra žemdirbių kraštas, tačiau jau turime objektą, kuris suteiks impulsą kurtis pramonės įmonėms. Permainos padės spręsti ir aktualias rajonui socialines problemas – nedarbą ir emigraciją“, – per Ramygalos plyno lauko atidarymą džiaugėsi Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis.
Džiaugtis iš tiesų yra dėl ko, nes iki pat praėjusių metų liepos buvo baiminamasi, kad Ramygalos projektas gali likti neįgyvendintas. Panevėžio rajono politikai vieni pirmųjų šalyje patyrė, kaip lengva įklimpti į teisinius ginčus su juridiniais asmenimis, kuriems būna atsakyta tapti ES remiamų projektų dalyviais. Raudona šviesa Ramygalos projektui degė iki pat 2007 metų birželio pabaigos. Tad projekto vykdymas vėlavo beveik pusmečiu.
Pagrindinė įgyvendinamo Ramygalos pramonės zonos projekto užduotis – skatinti verslumą Panevėžio rajone ir pritraukti investicijas. Ir nors dar nėra patvirtintos tvarkos, kaip pramonės zona bus nuomojama verslui, Panevėžio rajono valdžia tikra, kad jos privalumai privilios ne vieną bendrovę.
Vienas iš tokių – parengta infrastruktūra. Paprastai gamyklų statybos sąmatoje investicijos į infrastruktūrą sudaro nuo 5 iki 20 procentų. Kita zonos trauka – patogi geografinė padėtis ir šalia esanti magistralė „Via Baltica“.
„Kūdikis gimė. Po kokių 5 metų jau nebebus plyno lauko – čia bus gaminama pramonės produkcija, – nestokojo optimizmo vienas iš Ramygalos pramonės zonos idėjos autorių Seimo pirmininko pavaduotojas Alfredas Pekeliūnas. – Verslininkai, pirmyn į Savivaldybę sudaryti sklypų nuomos sutarčių, ir pradėkite kasti pamatus savo gamykloms.“
Laikotarpis – sudėtingas
Kad jau yra bendrovių, svarstančių savo galimybes prie Ramygalos statyti fabrikus, per iškilmes patvirtino ir Panevėžio rajono meras P.Žagunis.
Pasak jo, rajono valdžia sieks, kad
strateginėje vietoje prie magistralės „Via Baltica“ – pusiaukelėje tarp
Panevėžio ir Kėdainių – būtų kuriamos kelios modernios privataus kapitalo
įmonės, o paskui – ir daugiau. Manoma, kad zona turėtų būti orientuota į
lengvosios, perdirbimo ar maisto pramonės įmones.
Ramygalos pramonės zonos techninio projekto įgyvendinimas, anot rinkos analitikų, tėra tik pirmas žingsnis į užsibrėžtą tikslą – suteikti miesteliui galimybę plėtotis kaip pramonės centrui. Taip jau sutapo, kad pramonės zona duris investuotojams atvėrė kaip tik tuo metu, kai visas pasaulis patiria ekonominę ir finansų krizę. Pramonininkai, siekdami išgyventi sunkmetį, mažina investicijas ar jų atsisako.
Vis dėlto projektą įgyvendinusi Panevėžio rajono valdžia tikisi, kad investuotojų paieškos ilgai neužtruks. Vilčių teikia ir finansų ekspertai. Jie teigia, kad investuoti tokiu metu apsimoka. Ankstesnės pasaulinės krizės akivaizdžiai įrodė, kad investuojantieji ekonominės suirutės metu, sunkmečiui pasibaigus, tampa rinkos lyderiais.
„Pasaulinė praktika rodo, kad būtent per didžiąsias krizes vyksta didysis turto persiskirstymas. Išloš tie, kurie turės galimybę pirkti ar ilgam išsinuomoti turto – ir nesvarbu, skolintais pinigais ar sutaupytais, – sakė ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto lektorius Benas Adomavičius. – Taip pat nesvarbu, į ką investuojama – vertybinius popierius, gamyklas ar kitą nekilnojamąjį turtą.“
Kitas etapas – sutartys
Kad rasti investuotojų nebus lengva, sutinka ir Panevėžio rajono meras P.Žagunis. Tačiau rajono vadovas nemano, kad investuotojų neatsiras. Priešingai – sunkumų gali sukelti norinčiųjų įsikurti Ramygalos pramonės zonoje atranka.
„Labai svarbu taip parengti sutartis, kad į zoną ateitų tik stiprios ir iš tiesų investuoti pasiryžusios kompanijos. Abejotinų investicinių galimybių ar spekuliatyviais – subnuomos – tikslais norinčių įkelti į Ramygalos pramonės zoną įmonių reikėtų išvengti, – „Verslo vartams“ sakė P.Žagunis. – Būtų labai apmaudu, jeigu, išnuomoję vieną ar kitą pramonės zonos sklypą, būtume tarsi įkaitai – kai nuomininkas lyg ir yra, bet gamyk-los nekyla.“
Dabar kaip tik tas metas, kai Savivaldybės administracijos specialistai imsis kurti ir redaguoti Ramygalos pramonės zonos nuomos sutarčių teisinę bazę. Rasti patikimų investuotojų Ramygalos pramonės zonai padės ir Lietuvos ekonominės plėtros agentūra (LEPA).
Dėl dar vienos būtinos veikiančios pramonės zonos mechanizmo detalės Panevėžio rajono valdžiai galva ne taip skauda. Neabejojama, kad darbo jėgos, kuri gali patenkinti pramonės zonos poreikius, nepritrūks.
Ramygaloje gyvena 3000, o visoje seniūnijoje – 4500 žmonių. Darbo neturi apie 300 ramygaliečių, arba kas septintas darbingo amžiaus seniūnijos gyventojas. Vos už 30 kilometrų gyvena ir tūkstančiai kėdainiškių. Kai bus įkurta pramonės zona, jie galės apsispręsti – auginti agurkus ar įsidarbinti vienoje iš Ramygalos įmonių.
Panevėžio rajono plėtros strateginiame plane numatyta steigti dar kelias pramonines zonas. Patraukliausios vietos naujoms įmonėms kurti – Miežiškiai, Naujamiestis ir Krekenava.
Darius SKIRKEVIČIUS
G.Lukoševičiaus nuotr.
Ramygalos pramonės zonos ateitimi tiki Panevėžio rajono meras P.Žagunis
(pirmas iš dešinės), Seimo pirmininko pavaduotojas A.Pekeliūnas ir šalies ūkio
ministras Vitas Navickas. Plyname lauke sukurta infrastruktūra, jų manymu,
privilios ne vieną investuotoją.
