Prieš savaitę atsinaujinęs Izraelio ir Gazos ruožą kontroliuojančios palestiniečių organizacijos „Hamas“ konfliktas tik per plauką nevirto intensyviu sausumos karu.
Prieš ketverius metus po „Hamas“ apšaudymo raketomis Izraelio sausumos pajėgos įsiveržė į Gazos ruožą. Šį kartą Izraelio gynybinės pajėgos (IDF) pasienyje taip pat mobilizavo kelias dešimtis tūkstančių karių, pasiruošusių sausumos karui, tačiau kol kas susilaiko nuo intensyvesnio atsako.
Lapkričio 14 d. pirmąsias raketas į Izraelio teritoriją paleidę „Hamas“ per savaitę jų iššaudė daugiau nei 900. „Washington Post“ teigimu, tai bemaž trigubai daugiau nei 2008–2009 m. sandūroje. Be to, šį kartą „Hamas“ raketos jau pasiekė ir Tel Avivą, iki tol laikytą saugų nuo raketinių smūgių. Vis dėlto šį kartą Izraelis labiau pasikliauja savo modernia priešraketine gynybos sistema ir Gazos ruožo apšaudymu. 2011 m. pradėjusi veikti „Geležinio kupolo“ priešraketinė sistema kol kas patvirtino savo efektyvumą – IDF atstovų teigimu, apie 90 proc. raketų buvo sėkmingai perimta. Tačiau, nepaisant šios Izraelio gynybos sistemos sėkmės, per aštuonias pirmąsias konflikto dienas apsišaudymai tarp Izraelio ir Gazos ruožo pareikalavo 136 palestiniečių ir 5 izraelitų gyvybių.
Agresyvų atsaką į „Hamas“ puolimą Izraelio valdžios pareigūnai traktuoja kaip neišvengiamą ir aiškina siekiu apsaugoti savo piliečius. „Jokia valdžia netoleruotų situacijos, kai beveik penktadalis jos žmonių gyvena nesibaigiančioje raketų krušoje“, – pareiškime praėjusį ketvirtadienį teigė Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu. Jo teigimu, „Hamas“, kuriai priklauso teroristai, vykdo dvigubą karo nusikaltimą, nes daro skriaudą tiek Izraelio, tiek Gazos civiliams.
Izraelio atstovai tvirtino siekiantys savo veiksmais pasiųsti žinutę „Hamas“, jog ši negali nebaudžiama žudyti izraelitų. „Izraelis imsis visų būtinų ir legitimių priemonių, įskaitant ir sausumos karines operacijas, kad apgintų savo piliečius“, – CNN tikino Izraelio ambasadorius JAV Michaelis Orenas. Kita vertus, pasigirdo svarstymų, jog aukščiausių Izraelio pareigūnų rodomas dėmesys piliečių saugumui tėra šalies valdančiųjų taktika laimėti gyventojų palaikymą ateinantį sausį vyksiančiuose parlamento rinkimuose. Izraelio gynybos ministras Ehudas Barakas, be abejonės, tokias kalbas neigia.
Ne sunaikinti, o įbauginti
Politikos mokslų ir tarptautinių santykių profesoriaus George’o Washingtono universitete, Artimųjų Rytų eksperto Nathano J. Browno teigimu, Izraelio agresija labiau susijusi ne su vidaus politika, o su siekiu įbauginti priešus. Toks elgesys būdingas musulmoniškų šalių apsuptai žydų valstybei, nuo pat nepriklausomybės besiremiančiai paprasta logika: jei pasirodysi silpnas, užlips ant galvos. Kaip ir 2009 m. susirėmime su „Hamas“, šiandien Izraeliui svarbu pademonstruoti, jog jis vis dar yra karinė jėga, su kuria turi būti skaitomasi.
Be didelių nuostolių susidoroti su palestiniečių ekstremistais gali būti nelengva, tačiau to ir nereikia. Izraeliui pakanka kiek įmanoma daugiau padaryti žalos „Hamas“, kad ši organizacija bent kuriam laikui nurimtų. Turint omenyje dar pavasarį paaštrėjusią įtampą tarp Izraelio ir „Hamas“ rėmėjo Irano, smūgiai „Hamas“ yra perspėjimas ir Iranui.
Paradoksalu, tačiau agresiją pradėjusiai „Hamas“ kariauti sausumoje taip pat neapsimoka. Izraelio pagrindiniai taikiniai – „Hamas“ ginklai, kuriuos naikindamas jis įgauna karinį pranašumą. Be to, Izraelio priešraketinės gynybos sistema, sulaikanti didelę dalį palestiniečių paleistų raketų, sumažina „Hamas“ daromą žalą. „Hamas“ agresijos tikslas – ne visiškai sunaikinti savo priešą, o išprovokuoti Izraelį ir vėliau paraginti tarptautinę bendruomenę, ypač Egiptą, kad spaustų Izraelį panaikinti blokadą, izoliuojančią palestiniečius Gazos ruože.
Tačiau ne mažiau reikšmingas ir organizacijos siekis išlaikyti savo, kaip pasipriešinimo judėjimo, vardą palestiniečių akyse. Ekstremistai visiškai dominuoja politiniame ir visuomeniniame pusantro milijono Gazos palestiniečių gyvenime. Po sukilimo Sirijoje, kuri buvo svarbi išorinė „Hamas“ veikimo bazė, Gazos ruožas išliko pagrindinė organizacijos buveinė. Siekiant išlaikyti dominavimą šioje teritorijoje, palestiniečių ekstremistams svarbus vietinių gyventojų palaikymas. „Mes siunčiame jiems žinią, kad Gazos neprarysi per minutę“, – aiškino „Hamas“ užsienio reikalų ministro pavaduotojas Ghazi Hamadas.
Atsargūs sąjungininkai
Net ir deklaruodamas pasiryžimą prireikus imtis drastiškų priemonių, Izraelis negali paneigti, jog jam reikalinga tarptautinės bendruomenės ir, pirmiausia, artimiausių sąjungininkų pagalba. JAV valdžia pabrėžė remianti Izraelio savigynos teisę. Tam iš esmės pritaria ir JAV gyventojai. CNN/ORC atliktoje visuomenės apklausoje 57 proc. apklaustųjų pateisino Izraelio karinius veiksmus Gazos ruože, ir tik 24 proc. tvirtino priešingai.
JAV prezidentas Barackas Obama ir valstybės sekretorė Hillary Clinton deda didžiules diplomatines pastangas, kad nutrauktų karinius veiksmus. Tačiau pasirengta ir galimam konflikto išplitimui: rytinėje Viduržemio jūros dalyje dislokuoti trys JAV kariniai laivai, pasiruošę sulaikyti Irano paleistas balistines raketas. Tiesa, ši priešraketinė sistema nepritaikyta kovoti su „Hamas“ trumpo nuotolio raketomis.
Vis dėlto Izraelio parlamento narys Danielis Benas Simonas papriekaištavo dėl palaikymo trūkumo iš svarbiausios sąjungininkės. „Mums reikia boso, o bosas vis dar yra Baltieji rūmai, – teigė parlamentaras. – Atrodo, kad Baltieji rūmai pernelyg tylūs.“
JAV labiausiai baiminasi Izraelio invazijos į Gazos ruožą. „Mes nenorime, kad situacija paaštrėtų taip, jog Izraelis norėtų imtis papildomų priemonių, ypač karinių veiksmų sausumoje“, – nuogąstavo JAV pareigūnas. Nerimaujama, jog prasidėjus sausumos operacijoms į konfliktą Gazoje gali įsitraukti jos pašonėje esantis Egiptas, tada – ir kitos musulmoniškos valstybės. Arabų šalys agresoriumi laiko Izraelį, ilgą laiką vykdantį Gazos ruožo blokadą. Nukentėtų ir JAV reputacija musulmoniškose šalyse, jei amerikiečiai aktyviau įsiveltų į konfliktą.
Ar įsitrauks Egiptas?
Šį kartą Izraelio ir Gazos konflikte itin svarbus Egipto vaidmuo. Anksčiau paliaubas pasiekti padėjęs Egiptas ir šį kartą ėmėsi tarpininko vaidmens. Tačiau pasikeitus režimui Egipte ir ėmus labiau dominuoti religinėms musulmonų grupuotėms, požiūris į Izraelį tapo kur kas griežtesnis. „Susisiekiau su egiptiečiais, jie yra labai supykę ir nusivylę, nes jaučia, kad Izraelis įsmeigė peilį jiems į nugarą“, – CNN teigė „Hamas“ atstovas G. Hamadas.
Egiptas, protestuodamas prieš vykstančius neramumus jo kaimynystėje, atšaukė ambasadorių Izraelyje ir įteikė oficialų protestą Izraelio vyriausybei. Vis dėlto, nepaisant Egipto simpatijų palestiniečiams, Egipto valdžios pareigūnai paneigė spekuliacijas, jog šalis galėtų sulaužyti taiką su Izraeliu.
„Mes ne kartą pakartojome, kad laikomės tarptautinių įsipareigojimų, – tikino Egipto prezidento administracijos vadovas Mohamedas Refa’a al-Tahtawi. –Tačiau pagarba taikos sutarčiai nereiškia likti neutraliems ar abejingiems tam, kas vyksta šalia mūsų sienų.“
Pasak JAV mokslininko ir derybininko su Artimaisiais Rytais Aarono Davido Millerio, naujasis Egipto prezidentas Muhammadas Morsy, atstovaujantis Musulmonų Brolijai, gali bandyti stiprinti Egipto pozicijas regione. Kita vertus, Egiptui Izraelio ir „Hamas“ konfliktas taip pat nepalankus. Nuosaikesnę islamistinę ideologiją palaikančiam M. Morsy visiškai nesinori, kad palestiniečiai turėtų ekstremistų vyriausybę, kuri būtų neprognozuojama. Be to, po režimo kaitos ir ekonomikos nuosmukio Egiptui labai reikalinga JAV parama, todėl pernelyg suartėti su „Hamas“ būtų neprotinga.
Šios savaitės pradžioje „Hamas“ jau pasiūlė Izraeliui paliaubas, tačiau, kaip teigė „Hamas“ atstovas Sami Abu Zuhri, iki antradienio vakaro jie dar nebuvo sulaukę Izraelio atsakymo. JAV valstybės sekretorė H. Clinton antradienio vakarą atvyko į Jeruzalę siekdama paskatinti abi konfliktuojančias puses nutraukti ugnį. Kol kas Izraelis tik pažadėjo susilaikyti nuo sausumos operacijų, tad kiek tvirti bus paliaubų susitarimai, priklausys nuo to, ar kuri nors pusė nesiims provokacijų. Trečiadienį Tel Avive įvykdytas teroristinis išpuolis, kuomet buvo susprogdintas maršrutinis autobusas ir sužeista mažiausiai 10 žmonių, tik patvirtino, kad paliaubų norisi ne visiems.
