Lenktynininko karjerą ketinusiam nutraukti patyrusiam sportininkui Rolandui Šaduikiui ralis „Mega – Kauno ruduo“ tapo paskutinis. Nuo kraupioje avarijoje patirtų sužalojimų 35-erių lenktynininkas žuvo vietoje, jo šturmanas, panevėžietis Tautvydas Nefas ypač sunkios būklės atsidūrė sostinės medikų globoje. Varžybų organizatoriai dėl tragiškos varžybų baigties kaltina virtinę atsitiktinumų, tačiau trasą gerai pažįstantys lenktynininkai prasitaria, kad tūkstantines žiūrovų ir dalyvių minias sutraukiančiame renginyje saugumas nėra pirmoje vietoje.
Akmenų nesurinks
Paskutinės šių metų automobilių ralio rungtynės paženklintos tragedija.
Patyręs sportininkas, nuo 1998-ųjų dalyvaujantis lenktynėse R.Šaduikis šeštadienį iš tradicinio, jau 34-ąjį kartą rengto ralio „Kauno ruduo 2007“ į Panevėžį nebesugrįžo – lenktynės jam buvo paskutinės.
R.Šaduikis bei jo šturmanas T.Nefas avariją patyrė ilgiausiame septintajame greičio ruože netoli Aukštadvario prie Višniūnų kaimo. Ukmergės „ASK-Lautra Motors“ komandai atstovavusių lenktynininkų automobilis „Honda Civic“, varžybų spaudos centro vadovo Juozo Mažeikio teigimu, išslydęs iš trasos nulėkė į griovį, atsitrenkė į ten gulintį akmenį, pakilo į orą ir vertėsi kelis kartus. Nuo patirtų sužalojimų R.Šaduikis žuvo vietoje, jo šturmanas T.Nefas sunkios būklės išvežtas į ligoninę.
Anot J.Mažeikio, tragišką nelaimės baigtį lėmė virtinė atsitiktinumų: pasitaikęs akmuo, nuokalnė.
„Be abejo, tai tik sutapimas. Niekas akmenų nesurinks“, – varžybų organizatorių kaltės neįžvelgė J.Mažeikis.
Tame pačiame greičio ruože avariją patyrė ir Deivido Jociaus bei Martyno Samuičio ekipažai.
Po tragiškos avarijos varžybos buvo nutrauktos, o koncertas ir kitos ralio finiše numatytos linksmybės atšauktos. Sportininkai žuvusįjį pagerbė tylos minute, išsidalijo apdovanojimus ir išsiskirstė.
Prieš dešimt metų Rumšiškėse per panašią avariją žuvo latvis lenktynininkas.
Varžybos per greitos
Varžybas kaip žiūrovas stebėjęs žinomas lenktynininkas, prieš devyniolika dienų pats avariją patyręs Darius Janušas teigė negalintis suvokti tokios baigties.
„Panašių įvykių būna daug, bet be didelių nemalonumų. Man 100 tūkst. eurų kainuojantis automobilis nuėjo perniek, bet pačiam nieko rimto. Nuo 2000-ųjų ralyje važiuoju, bet mano aplinkoje tokios nelaimės nėra buvusios, nors mašinos ir dar baisiau suniokojamos. Gal šiuo atveju žmogus, patekęs į avariją, nebeatlaikė fizinio krūvio?“ – svarstė D.Janušas.
Jo nuomone, užvažiuoti ant akmens nėra taip pavojinga, kad baigtųsi žūtimi.
Lenktynininkas nelaimės priežasčių ieško kitur.
„Pirma, tai per greitas ralis – per greitos trasos ir per greitos varžybos, tokių pasaulyje nebeorganizuojama“, – pabrėžė D.Janušas.
Maža to, Lietuvos automobilių sporto federacija, pasak lenktynininko, neinvestuoja į naujų trasų tobulinimą, kad būtų užtikrintas kuo didesnis dalyvių saugumas.
D.Janušas neslėpė labai abejojąs, kad ir po krauju aplaistytų varžybų federacija susirūpins dalyvių saugumu.
„Nė vieno procento neduodu“, – pabrėžė lenktynininkas.
Jo paties varžybos laukia po poros mėnesių.
„Šiandien man sunku. Tokie dalykai neatneša gero. Nežinau, kaip šita žūtis psichologiškai paveiks. Kol kas dar reikia atsigauti“, – prisipažino sportininkas.
Vizualiai atrodė gerai
Tragedija paženklintame ralyje antrą vietą iškovojęs Rokas Lipeikis kolegos žūtį taip pat pavadino labai keista, nes varžybose mašinos suniokojamos gerokai daugiau, nors jų ekipažai atsiperka tik nedidelėmis traumomis. Lenktynininko nuomone, avarijos baigtį galėjo nulemti galvos smūgiai į jautriausią vietą automobilyje – stogą.
„Aišku, greitis buvo labai didelis ir vienas iš smūgių vertimosi metu tapo pragaištingas“, – spėja R.Lipeikis.
Vidutinis greitis šiame ralyje siekė 112 kilometrų per valandą, R.Šaduikiui lemtingame greičio ruože – 119 kilometrų per valandą.
Sportininkas neatmeta, kad nelaimė galėjo įvykti ir dėl automobilio gedimo, todėl R.Šaduikis ir išslydo iš gerai žinomos trasos.
Mačiusieji avariją negalėjo nė pagalvoti, kad ji pareikalaus aukų. Kraupių įtarimų nekilo netgi išvydusiesiems po nelaimės neblogai atrodžiusį ekipažą – net buvo paleistas gandas, kad viskas gerai.
Už 15 kilometrų budėjęs greitosios pagalbos automobilis į nelaimės vietą atvažiavo po 22 minučių. R.Lipeikio nuomone, tai yra normalu vertinant, kad medikams teko skubėti žvyrkeliu. Kita greitosios mašina budėjo vos už pusės kilometro nuo avarijos vietos, tačiau ji padėti sunkiai sužalotam ekipažui neturėjo galimybių – medikams būtų tekę važiuoti prieš eismą, kai ralio trasoje tuomet varžėsi bene 15 lenktyninių automobilių.
Plačiau skaitykite spalio 22 d.
„Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A.Repšio nuotr.Lenktynių dalyviai spėja, kad paskutinį ralį važiavusiam R.Šaduikiui pragaištingas tapo vienas iš vertimųsi automobiliu – sportininkas žuvo nuo patirtų galvos traumų, tačiau kūną laikę saugos lankai liko net neįlenkti.
