Šie metai pirmieji, kai Lietuvos ūkininkai gali legaliai auginti pluoštines kanapes. Tačiau atrodo, kad Panevėžio rajono ūkininkai puoselėti šios kultūros kol kas itin nesiveržia.
Kol kas tokius vaizdus Panevėžio rajone galima išvysti nedaugelyje vietų. U. Mikaliūno nuotr.
Dar nesusigundė
Rajono Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Vytas Jakubonis sako, jog šiemet rajone deklaruota gana nedaug kanapių – pluoštui teauginama apie 1,37 hektaro. Tuo metu pernai čionykščiai ūkininkai augino apie 10 hektarų sėjamųjų kanapių ir 3,82 hektaro – pluoštinių. V. Jakubonio žiniomis, Anykščių rajono ūkininkai šį sezoną augina daugiau nei 300 hektarų kanapių.
„Nėra populiarus augalas. Anykštėnai gal rado kokią rinką?“ – svarsto, kodėl kaimyniniame rajone auginti kanapes gerokai patraukliau, Žemės ūkio skyriaus vedėjas.
Lietuvos ūkininkų sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininkas Vygantas Keturakis mano, jog ūkininkų atsargumui įtakos galėjo turėti ir ankstesnis draudimas auginti kanapes. Be to, jo žiniomis, susiduriama ir su tam tikromis problemomis dėl perdirbimo. Tad, svarsto V. Keturakis, gali būti, jog rajono žmonėms kol kas tiesiog labiau apsimoka auginti rapsus aliejui nei kanapes.
Kanapės auginamos ir Upytės bandymų stotyje. Pasak šios stoties direktoriaus Audriaus Zalatorio, kanapės pas juos auga tik bandymų lauke – plotas visai nedidelis. Nors šis augalas vertingas ir jo panaudojimas gana platus (pramonėje, tekstilėje, Lietuvoje – net statybose), auginti pluoštinių kanapių gamybai kol kas nesiimama, ir to priežasčių yra ne viena. Bene pagrindinė iš jų, kaip jau minėta, yra perdirbimas: A. Zalatorio apgailestavimu, šiuo metu praktiškai nėra kas perdirba kanapes. Be to, ir šio augalo sėkla yra brangi, tad tikėtis pelno, jo manymu, sunku.
Išlaidos galiausiai atsipirktų
Kad kanapių realizavimas – problema, nenorėtų sutikti Baltijos pluoštinių kanapių augintojų ir perdirbėjų asociacijos direktorius Edgaras Babanovas. Anot jo, įteisinus šios kultūros auginimą Lietuvoje, vis daugiau galvojama apie jos panaudojimą.
Asociacijos duomenimis, šiemet šalyje kanapėmis užsėta daugiau nei 1 000 hektarų. Pasak E. Babanovo, turėjo būti ir daugiau (pagal prognozes – apie 3 000 hektarų), tačiau išmokos ekologiniams ūkiams buvo patvirtintos tik šiemet. Be to, kai kuriuos ūkininkus pristabdė sėklų deficitas: manydami, kad jų gaus bet kada, kreipėsi per vėlai.
Deja, pluoštinių kanapių, pritaikytų mūsų klimatui, pasak E. Babanovo, yra mažiau. Be to, susidomėjimas kanapių auginimu išaugęs visoje Europoje, taigi didėja ir sėklos paklausa.
Asociacijos direktorius sutinka, kad pluoštinių kanapių sėkla galbūt kai kam ir atrodo brangi, tačiau, pabrėžia E. Babanovas, priklauso nuo to, pagal ką vertinsi. Jai paruošti reikia daug rankų darbo ir tam tikrų sąlygų, be to, reikia atvežti iš užsienio. Įstatymas reikalauja, kad sėkla būtų sertifikuota.
E. Babanovo manymu, tik laiko klausimas, kada ūkininkai galės įsigyti ir lietuviškos kanapių sėklos – jos greičiausiai jau bus po kelerių metų. Be to, sėkla atsipirks – pavyzdžiui, jeigu šeimos ūkis įsirengs aliejaus spaudyklą. Iš hektaro įmanoma gauti apie toną kanapių derliaus, iš tonos galima išspausti mažiausiai 200 litrų aliejaus. Jo litras kainuoja 150 litų. Pasak asociacijos vadovo, matematika paprasta: 200–250 ml buteliukas kanapių aliejaus kainuoja apie 35 litus, ir žmonės perka šį aliejų dėl jo vertės. Yra kas pardavinėja ir brangiau – po 45 ar net 50 litų, o Europoje toks kiekis kainuoja apie 15 eurų.
E. Babanovas vis dėlto neneigia, jog šiokių tokių bėdų yra. Asociacija sieks, kad pluoštinių kanapių auginimo taisyklės būtų tobulinamos – dabar, pasak jos direktoriaus, augintojai susiduria su nevienodomis sąlygomis. Pavyzdžiui, jei vienas augina kanapes 50 hektarų plote viename lauke, o kitas dviejuose plotuose penkis hektarus – moka dvigubai daugiau. Tad norima, kad mokestis būtų imamas kiek kitaip. Neatrodo protingas ir reikalavimas sertifikuoti sandėlius, kuriuose bus laikomi šiaudai.
„Dar dvejus trejus metus bus painiavos. Reikia laiko, kad viskas įsivažiuotų, įstotų į savo vėžes“, – sako E. Babanovas. Jis priminė, jog teisiniai precedentai tokiam ūkininkavimui atsirado dar 2008 metais, ir drąsesni ūkininkai išdrįso auginti kanapes, bet tik gana nedideliais kiekiais. Tačiau pluoštinės kanapės Lietuvoje legaliai auginamos tik nuo praėjusių metų.
Daiva SAVICKIENĖ
