Buvęs Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius Vitalijus Žiurlys savo pavaldinius malonino neteisėtais priedais. Tokią išvadą padarė rajono Savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba, atlikusi praėjusių metų Savivaldybės biudžeto ataskaitų analizę.
Keturiems pagal darbo sutartis Panevėžio rajono savivaldybėje dirbantiems darbuotojams per metus neteisėtai išmokėta per 28 tūkst. litų atlyginimo priedų. U. Mikaliūno nuotr.
Kontrolieriai nustatė, jog pagal darbo sutartis dirbantiems keturiems darbuotojams direktorius, pažeisdamas įstatymus, skyrė priedus prie atlyginimo už darbus, kurie įeina į jų pareigybių aprašymuose nurodytas pareigas.
Apskaitos skyriaus vyriausiajai buhalterei V. Žiurlio įsakymu buvo patvirtintas 5 proc. atlyginimo priedas už turto ataskaitų pildymą. O jos pareigybių aprašyme aiškiai parašyta, jog ji privalo pildyti ir pateikti ataskaitas Finansų skyriui.
Panevėžio seniūnijos vairuotojui direktoriaus įsakymu patvirtintas 30 proc. atlyginimo priedas už papildomą vienkartinių pavedimų atlikimą. Pagal pareigas jam priklauso vykdyti seniūno, o jam nesant – jo pavaduotojo pavedimus.
Krekenavos seniūnijos darbuotojai 50 proc. atlyginimo priedas skirtas už dokumentų tvarkymą dirbant kompiuterine dokumentų valdymo sistemos programa DVS. Jos pareigybėse numatyta, kad tvarko sutarčių registraciją, darbo grafikus „Labbis“ sistema, o viešojo pirkimo paraiškas suveda į DVS programą.
Administracijos darbuotoja tokio pat dydžio atlyginimo priedą gavo už tai, kad diegė naujas programas, prižiūrėjo jų veikimą, konsultavo darbuotojus, nors tai ji ir privalėjo daryti pagal savo pareigybę.
Savivaldybės kontrolės ir audito specialistai apskaičiavo, kad minėtiems keturiems darbuotojams per metus prie atlyginimo priskaityta 21 tūkst. 642 litai priedų, o su socialinio draudimo įmokomis – per 28 tūkst. Lt.
Tikrintojai neatmeta, kad šie pagal sutartis dirbantys darbuotojai – ne vieninteliai, neteisėtai pamaloninti atlyginimų priedais. Jie atsitiktinės atrankos būdu analizavo tik 25-ių iš 136-ių pagal darbo sutartis su Panevėžio rajono savivaldybe ir seniūnijose dirbančių darbuotojų darbo užmokestį ir priedus.
Savivaldybės kontrolierė Regina Viškelienė sakė, jog darbuotojams neteisėtai gautų priedų grąžinti nereikės.
„Jie šiuo atveju niekuo dėti. Jiems davė, jie ir ėmė“, – sako kontrolierė.
Kontrolės ir audito tarnyba pareikalavo iš Savivaldybės peržiūrėti pagal sutartis dirbančių darbuotojų pareigas ir jiems mokamus priedus, kad ateityje nepasikartotų panašūs atvejai. Tai turi būti padaryta iki lapkričio mėnesio.
Ginasi įstatymų nepažeidę
Rajono Savivaldybės Personalo administravimo skyriaus vedėja Stasė Venslavičienė patikino, jog pavedimas vykdomas, tačiau ji nesutinka, kad priedai minėtiems keturiems darbuotojams buvo skirti pažeidžiant įstatymus. Pasak jos, šie žmonės iš tiesų juos gavo už papildomą į jų pareigas neįeinantį darbą.
Pavyzdžiui, seniūnijos vairuotojui priedas prie atlyginimo buvo mokamas už tai, kad jis vežiotų darbo įrankius už pašalpas visuomenei naudingus darbus triūsiantiems seniūnijos gyventojams ir užmestų akį, kad šie nedykinėtų.
„Čia mūsų kaltė, kad tuos darbus apiforminome ne taip, kaip reikėjo“, – paaiškino vedėja.
S. Venslavičienės teigimu, rajono Savivaldybė priedais nesimėto. Valstybės tarnautojai už papildomą darbo krūvį apskritai jų negauna, išskyrus tuos atvejus, kai pavaduoja ilgiau sergantį kolegą. Mat priedai mokami už kvalifikacinę klase bei stažą valstybės tarnyboje.
Pagal darbo sutartis dirbantiems darbuotojams mokamas nuo 5 iki 30 proc. atlyginimo priedas už papildomus darbus, nors, pagal įstatymus, jie galėtų gauti iki 90 proc. pareiginės algos dydžio priedą už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą.
Pėsčiųjų takas – ne turtas
Kontrolės ir audito tarnyba priekaištų Savivaldybės administracijai turi ir dėl į apskaitą neįtraukto naujai sukurto ilgalaikio turto – už 151 tūkst. litų suremontuoto pėsčiųjų tako prie Savivaldybės pastato, įrengto gėlyno.
„Vietoj to biudžeto išlaidų sąmatos ataskaitoje buvo padidintos ilgalaikio materialiojo turto einamojo remonto išlaidos ir sumažintos kitų pastatų ir statinių įsigijimo išlaidos. Išeitų taip, kad bet kas gali išlupti suremontuoto pėsčiųjų tako plyteles ir pretenzijų nepareikši, nes niekur neparodyta, kad Savivaldybė tokį turtą – suremontuotą taką turėjo“, – kalbėjo Z. Viškelienė.
Valdininkai, kuriems minėtos tarnybos specialistai priekaištauja už atsainų elgiasi su mokesčių mokėtojų pinigais ar neteisingą apskaitos tvarkymą, teisinasi, kad tikrintojai mato tik popierius.
„O kaip kitaip, jei netvarkinga apskaita, gali patikrinti, jog pinigai leidžiami teisėtai?“– atšauna tikrintojai.
Pavyzdžiui, dėl chaotiškos apskaitos tikrintojai negali nustatyti, ar Savivaldybės patalpų nuomotojai už komunalines paslaugas sumoka tiek, kiek turėtų. Kontrolierių nuomone, Savivaldybės turimų paskolų inventorizacija atlikta gana formaliai, todėl jiems sunku pasisakyti dėl paskolų tikrumo.
Inga SMALSKIENĖ
