Virš Panevėžio rajono kapinių šiomis dienomis vis kylantis dronas sklandys ir toliau. Jam padedant, skaitmeninamos pagrindinės vienuolikos seniūnijų kapinės.
Tiesa, ši darbą atliekantys specialistai neprieštarautų, jei kapinių lankytojai rečiau pasitiktų juos priekaištais.
Seniūnijų vadovai tvirtina, kad skaitmeninimas – didelis žingsnis į priekį, pagalba bandant surasti bičiulių, pažįstamų, o kartais ir artimųjų kapus.
Nauda neabejotina
Kapinių skaitmeninimas – jose esančių kapaviečių nuotraukų, taip pat kapavietėse palaidotų velionių pavardžių, gimimo ir mirties metų įkėlimas į internetinę erdvę.
Suskaitmeninus kapavietes, internete įrašius mirusiojo duomenis, atsidaro kapavietės nuotrauka, nurodomos ir koordinatės, kurioje kapinių vietoje velionis palaidotas.
„Kapinių suskaitmeninimas – neabejotinai labai geras dalykas, – teigia Krekenavos seniūno pavaduotoja Violeta Naulickienė. – Tikrai neretai seniūnijoje sulaukiame žmonių, kurie prašo padėti surasti mūsų, Krekenavos kapinėse, palaidotus pažįstamus, draugus. Pasitaiko, kad ilgiau nebuvę neberanda net ir savo artimųjų kapavietės. Kadangi mūsų miestelio kapinės suskaitmenintos, pakanka atsidaryti internetą, įrašyti mirusiojo pavardę ir visi matome, kur jo kapas.“
Prieš kelerius metus, Panevėžio rajono savivaldybei skyrus lėšų kapinėms suskaitmeninti, Krekenava buvo pirmoji, pasinaudojusi tokia galimybe.
Gerokai anksčiau šalies visuomenininkų iniciatyva buvo suskaitmenintos ir Raguvos miestelio kapinės. Tam Panevėžio rajonas, pasak vietos seniūno Aurimo Jurevičiaus, tada lėšų neskyrė.
Keletą metų Raguvoje palaidotų žmonių kapavietes internete buvo galima rasti, dabar duomenų apie juos nebelikę. Tad su kitomis dešimčia rajono seniūnijų, kapinių skaitmenimo paslaugą pirko ir Raguvos seniūnija.
Tiksli kapinių skaitmeninimo suma neįvardijama, bet, kaip „Sekundei“ atskleidė vienas seniūnų, suskaitmeninti vienerias kapines kainuoja iki penkių tūkstančių eurų.
Apie pusantro šimto eurų kasmet teks sumokėti, kad suskaitmeninti duomenys būtų įkelti į internetą.
Į pagalbą – dronas
Rajono kapines skaitmenina dvi įmonės – „Cemety“ bei „Geoinfoservisas“.
Sudariusi sutartis su Smilgių ir Ramygalos seniūnijomis, pastaroji įmonė ėmėsi skaitmeninti pagrindines jų kapines.
„Cemety“ skaitmenina Naujamiesčio, Panevėžio, Paįstrio, Raguvos, Upytės, Vadoklių, Miežiškių, Velžio, Karsakiškio seniūnijų kapines.
„Virš visų šių seniūnijų kapinių kėlėme droną, – pasakojo įmonės „Cemety“ projektų vadovė Karolina Gritėnaitė. – Jis padėjo nustatyti tikslią mirusiųjų palaidojimo vieta. Toliau seks kapaviečių fotografavimas: paprastai daromos dvi nuotraukos – fotografuojama ir pati kapavietė, ir įrašai ant paminklo.“
Pačios pirmos „Cemety“ darbuotojų pradėtos fotografuoti Paįstrio kapinės. Tai daryta užvakar. Vakar lyjant lietui kapavietės nebuvo fotografuojamos.
„Būna, kad mums paaiškinus, jog nuotraukas įkelsime į internetą, žmonės ir visai supyksta.“
K. Gritėnaitė
„Skaitmenindami kapines, naudojamės ir seniūnijų vedamais vadinamaisiais laidojimų žurnalais, į internetą sukeliame ir juose surašytus duomenis“, – sakė K. Grikėnaitė.
Vadoklių seniūnija tokius laidojimų žurnalus tvarko nuo pat 1964 metų. Paįstrio seniūnija duomenis kaupia nuo 1987-ųjų, o Velžio seniūnija – nuo 2017-ųjų.
Būna išbarti
Pasak K. Grikėnaitės, „Cemety“ įmonė yra suskaitmeninusi nemažai šalies kapinių, tarp jų – ir Panevėžio miesto. Duomenys įkelti į platformą cemety.lt.
Sunkiausia skaitmenintojams juos įskaityti nusitrynusių senų paminklų užrašuose.
„Neslėpsiu, skaitmenindami kapines, esame susidūrę ir su pasipriešinimu. Priekaištauta, kodėl kapavietė fotografuojama, esame barti, ko apskritai vaikštome po kapines. Būna, kad mums paaiškinus, jog nuotraukas įkelsime į internetą, žmonės ir visai supyksta“, – pasakoja K. Gritėnaitė.
Į priekaištus, kuriuos dažniausiai išsako vyresni žmonės, paprastai atsakoma paaiškinimu, jog vykdoma kapinių inventorizacija. To daugumai pakanka.
Įprasta, kad kapines skaitmenina – inventorizaciją vykdo po du asmenis. K. Gritėnaitės teigimu, pagal sutartis su seniūnijomis, Vėlinėms jau privalo būti suskaitmenintos Paįstrio kapinės, visos kitos – iki lapkričio pabaigos.
Paįstrio seniūnas Virginijus Šležas pabrėžė, kad kapinių skaitmeninimas – ir lauktas, ir geras dalykas.
„Lietuva sensta, artimieji, buvę armijos draugai, klasiokai, kursiokai, bendradarbiai išeina į geresnį gyvenimą, ramybės slėnį. Tad tuos, kurie palaidoti Paįstrio kapinėse, susirasti nebus sunku atsidarius internetą, o susiradus – ir aplankyti“, – sako seniūnas.
Priimtų ir talkininkus
Smilgių ir Ramygalos kapines skaitmenina įmonė „Geoinfoservisas“ ir duomenys atsidurs platformoje memoriamap.lt.
Smilgių seniūnas Jonas Aužbikavičius paaiškino, kad ieškant kapinių skaitmenintojų seniūnijai surengus viešųjų pirkimų konkursą būtent ši įmonė pasiūlė pigiausią paslaugą.
Sutarta, kad Smilgių kapinės bus suskaitmenintos iki lapkričio pabaigos.
Pasak „Geoinfoserviso“ vadovo Juozo Vyšniauskio, skaitmenintojų darbas apima ir kultūrinę sritį.
„Kiekvienose kapinėse juk palaidota gal nebūtinai Lietuvai, bet tam kraštui, regionui, miesteliui nusipelniusių žmonių. Tad suskaitmeninę kapavietes, mes kviečiame į mūsų valdomą platformą memoriamap.lt kelti pasakojimus apie tuos šviesuolius. Tegu ir dabartinės, ir ateities kartos žino, kokių puikių žmonių gyventa“, – kvietė.
Smilgių ir Ramygalos kapines „Geoinfoserviso“ darbuotojai pasirengę suskaitmeninti savo jėgomis, tačiau jei vietos žmonės panorėtų ateiti į talką, yra laukiami.
