Šalies merų rinkimuose Panevėžio rajono vadovas Povilas Žagunis šiemet įsiveržė į geriausiųjų dešimtuką, o Aukštaitijos sostinės galva Vitalijus Satkevičius smuktelėjo į 40-ąją vietą.
Tai byloja žurnalo „Veidas“ merų reitingas, skelbiamas jau šeštąjį kartą.
70 proc. įvertinimo sudaro kolegų merų, verslo asociacijų ir organizacijų bei valstybės tarnautojų už merus atiduoti balsai, 30 proc. taškų – 2013-ųjų savivaldybių reitingo rezultatai.
„Pirmus ketverius metus merus vertindavome tik pagal respondentų balsus, – aiškino „Veido“ žurnalistė Jonė Kučinskaitė. – Bet pradėjome sulaukti kritikos: kaip gali būti, kad meras geriausias, jei jo savivaldybė 50-oje vietoje iš 60-ies? Žinoma, ne vien nuo mero priklauso, kaip gyvena savivaldybė, bet nuo pernai vertindami įtraukėme ir savivaldybių reitingų rodiklius. Taip eliminuojame galimybę partijoms susitarti ir nubalsavus už savus merus lemti jų vietą reitinge.“
Už „valstietį“ P. Žagunį balsavo 88 respondentai iš reitingo sudarytojų apklaustųjų 220-ies. Daugiausia – po 130 – kolegų, verslo ir valstybinių institucijų atstovų balsų surinko pirmoje vietoje atidūrusi, geriausiu šalies meru pripažinta Birštono merė Nijolė Dirginčienė bei Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas.
P. Žaguniui tekusią devintąją vietą merų reitinge lėmė ir tai, kad 2013-aisiais jo vadovaujama Panevėžio rajono savivaldybė pripažinta 24-a iš 60-ies.
Pernai merų reitingų lentelėje P. Žagunis buvo 11-as.
Panevėžio meras Vitalijus Satkevičius per pastaruosius metus reitingo lentelėje smuktelėjo iš 31-osios į 40-ą vietą.
Už V. Satkevičius savo balsus atidavė tik 28-i respondentai iš 220-ies.
Miesto galvai reitingai žaismingi
Aukštų reitingo rodiklių nepasiekęs V. Satkevičius teigia rezultatų nesureikšminantis.
„Tie reitingai – graži, netgi, sakyčiau, žaisminga tradicija“, – mano Panevėžio meras.
V. Satkevičius apskaičiavo, kad už jį balsus atidavė ir jo darbą neblogai įvertino 13 proc. apklaustųjų, tačiau, anot mero, ar jis eina teisinga linkme, aiškiausiai parodo ne tai.
„Teisingiausius reitingus sudaro žmonės per rinkimus, o ne balsuojantys valstybės tarnautojai ar politikai“, – įvertino V. Satkevičius.
Vis dėlto, anot jo, net įvesti tiesioginiai mero rinkimai nepakeistų situacijos, jei merams nebus suteikta daugiau galių. Dabartinė savivaldos sistema lemia, kad ne meras, o savivaldybės taryba turi daugiausia galių ir įtakos.
V. Satkevičius pripažįsta, kad ne tik Taryboje, bet ir valdančiojoje daugumoje ne visada sekasi sutarti dėl vieningos pozicijos.
„Panevėžio taryboje politinė dauguma nėra vienalytė, ne paslaptis, kad kai kurie sprendimai sunkiai skinasi kelią, pavyzdžiui, įstrigo švietimo tinklo pertvarka. Bet yra ir gerų dalykų – pernai pirmą kartą iš Savivaldybės įmonių paimti tokio dydžio dividendai, kad buvo galima suremontuoti nemažai gatvių“, – svarstė meras.
Siūlo merą rinkti tiesiogiai
Į geriausiųjų merų dešimtuką patekęs „valstietis“. P. Žagunis tvirtina esantis nustebęs.
Jis neslepia neabejojantis, kad reitingams įtakos turi partinė priklausomybė – didžiųjų partijų atstovams prasibrauti į lyderius paprasčiau.
Dešimtus metus Panevėžio rajoną valdantis P. Žagunis svarsto, kad mero galios daryti įtaką savivaldybės gyvenimui yra tik teorinės.
„Meras ir Taryba valdo visus Savivaldybės finansus, bet visa tai įgyvendina administracija. Nuo jos priklauso, kaip efektyviai panaudojamos lėšos. Meras nėra savarankiškas, jį valdo ne tik koalicijos partneriai, bet visi Tarybos nariai“, – teigė P. Žagunis.
Rajono vadovas teigia dar 2004-ųjų lapkritį, duodamas mero priesaiką, pabrėžė, kad daug tvirčiau jaustųsi, jei į šį postą jį būtų delegavusios ne partijos, susitarusios dėl darbo valdančiojoje daugumoje, bet rajono gyventojai.
„Jei žmonės išrinktų, man būtų daug drąsiau Taryboje ginti savo poziciją. Tiesioginiuose rinkimuose išrinktas meras turėtų teisę kalbėti, kad jį delegavo savivaldybės gyventojai“, – teigė P. Žagunis.
Silpniausiomis Panevėžio rajono sritimis meras įvardija pertvarkos reikalaujantį šilumos ūkį, kelių infrastruktūrą, nebaigtas renovuoti švietimo įstaigas, nešildomus medicinos punktus.
„Optimizavome Socialinių paslaugų centro, Mokinių kūrybos centro valdymą ir nesakyčiau, kad tai buvo blogi sprendimai. Norėtųsi galbūt optimizuoti ir medicinos punktų darbą. Kaime yra medicinos punkto varganas pastatėlis ir iš inercijos jis atrodo kaip išganymas. O ar nebūtų geriau, jei felčeris atvažiuotų pas žmogų tiesiai į kiemą nei šiam kelis kilometrus iš vienkiemio į punktą važiuoti“, – svarsto P. Žagunis.
Mero rankose – valdžios įvaizdis
Algis KRUPAVIČIUS
Politologas
Mero galios pagal įstatymus nėra didelės. Bet merai – stiprūs politikai ir įdomios asmenybės – sugeba savo galias gerokai pasididinti ir savivaldybės valdyme turėti gerokai didesnę įtaką nei apibrėžia savivaldos įstatymai. Dėl to turime Lietuvoje merų, kurie savo postuose dirba jau daugiau nei dešimt metų, kaip Ignalinos meras Bronius Ropė ar Druskininkų Ričardas Malinauskas. Be abejo, merai yra gerokai priklausomi nuo savivaldybės tarybos, bet jie, kaip lyderiai, gali būti svarbūs ir reikšmingi. Merui labai svarbu būti geru komunikatoriumi, kad gebėtų suburti komandą, turėtų tarybos narių daugumos paramą.
Nuo mero daug priklauso, kaip laikosi savivaldybė. Ir ypač nuo jo įtakos priklauso savivaldybės valdžios įvaizdis. Kaltinimas, kad merui trukdo dirbti pagalius į ratus kaišanti opozicija, būtų keistas ir nerimtas. Gyvename demokratinėje visuomenėje, kurioje esminis dalykas – politinė konkurencija. Merai turi su tuo susitaikyti.
Politika yra komandinis žaidimas. Ir tai gerai, nes atkreipiamas dėmesys į visuomenės problemas, o ne priimami sprendimai pagal asmenines simpatijas ar antipatijas.
Apie tiesioginius mero rinkimus kalbama daugiau nei dešimtmetį. Deja, diskusija jau šiek tiek nusibodusi, politikai nesugeba apsispręsti šiuo klausimu. Arba reikia pagaliau įvesti tiesioginius rinkimus, arba tiesiai pasakyti, kad partijos tam nepasiruošusios. Dabar tiesiog tempiama guma ir tas tempimas visada paaštrėja artėjant savivaldos rinkimams, kai politikai nori pasirodyti demokratiški. Žinoma, jei meras būtų renkamas tiesiogiai gyventojų, jam turėtų būti suteikta daugiau įgaliojimų nei turi dabar ir tai yra pagrindinė priežastis, kodėl partijos nesugeba apsispręsti. Šalyse, kur vyksta tiesioginiai merų rinkimai, jie tikrai nėra figūros tik ceremonijoms ir turi daug vykdomųjų galių. Bet jie vis tiek nėra itin įtakingi politikai, nes sprendimus privalo derinti su kitomis valdžios institucijomis.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
