Ar Panevėžio rajone nėra jokios korupcijos apraiškų, ar gyventojai jų tiesiog neįžvelgia? Toks klausimas kilo trečius metus rajono antikorupcijos komisijai vadovaujančiam Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus vedėjui Rimantui Trotai.
Nė vieno signalo
Per visą savo vadovavimo komisijai laiką rajono Tarybos narys R. Trota savo elektroninio pašto dėžutėje nerado nė vieno gyventojo skundo, pastabos, apkritai jokio signalo apie galimą korupciją. Savivaldybės priimamajame esančioje medinėje dėžutėje, į kurią galima mesti surašytus įvairius pageidavimus, paklausimus, skundus, irgi nebuvo nieko, kas būtų susiję su korupcija.
Penki antikorupcinės komisijos nariai: jos pirmininkas R. Trota, atsakingoji sekretorė Irena Vaitiekūnienė, teisininkė Rūta Vaitkūnienė, rajono Tarybos nariai Vytautas Rapolas Gritėnas ir Jonas Katinas kartą per ketvirtį renkasi tik į planinius komisijos posėdžius.
Pasak R. Trotos, komisijos misija yra įgyvendinti Savivaldybėje valstybės politiką korupcijos prevencijos srityje, mažinti korupcijos pasireiškimo tikimybės lygmenį, koordinuoti Savivaldybės institucijų, įstaigų, kurių steigėja yra Savivaldybė, dalyvavimą korupcijos prevencijos srityje.
Pavyzdžiui, praėjusiais metais, atliekant korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymą, įvertinta Panevėžio rajono savivaldybės Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus, rajono poliklinikos pirminio ir antrinio lygio odontologijos bei protezavimo padalinių veikla, analizuota vieno langelio principu veikiančios gyventojų aptarnavimo ir paslaugų teikimo sistemos įdiegimas Architektūros skyriuje.
„Skyrių, padalinių vedėjų prašome atsakyti į specialų klausimyną, užduodame jiems papildomų klausimų antikorupcijos tema. Pavyzdžiui, mums įdomu, ar priimti kokio nors baigto objekto vyksta vienas ar du darbuotojai. Kai vyksta vienas, yra didesnė korupcijos rizika.
Jei poliklinikos šeimos gydytoja tuo pat metu atlieka ir echoskopijas, daugiau tikimybės, kad įstaigoje gali pasireikšti korupcija“, – teigė R. Trota.
Pasak jo, komisija vadovaujasi atitinkamos korupcijos prevencijos ir mažinimo metodikomis.
Komisija konstatavo, kad Panevėžio rajone korupcijos pasireiškimo tikimybė nedidelė.
Ragina būti aktyvesnius
R. Trota ragina gyventojus būti pilietiškesnius, aktyvesnius ir informuoti komisiją apie galimus, spėjamus korupcijos atvejus elektroniniu paštu rimantas.trota@panrs.lt arba atnešti laišką į Panevėžio rajono savivaldybę ir įmesti jį specialią dėžutę, stovinčią prie drabužinės.
Gavusi signalą apie galimą korupcijos atvejį, komisija jį apsvarstys. Jei manys, kad skundui yra pagrindas, kreipsis į atitinkamas teisėsaugos institucijas.
R. Trota akcentavo, kad komisija reaguos ir į anoniminius pranešimus.
Beje, jos nariai juokauja, kad vaikai yra įžvalgesni nei suaugusieji. Pakviesti dalyvauti piešinių konkurse antikorupcine tema jie savo kūriniuose pavaizdavo tas gyvenimo sritis, kuriose, jų nuomone, yra didžiausia korupcijos pasireiškimo tikimybė. Vaikai piešė medikus, policininkus, teismus ir net Seimą.
*****
Kyšininkavimo lyderiai
- Skaidrumą skatinančios organizacijos „Transparency International“ išplatintame pranešime teigiama, kad Lietuvos gyventojai vis dar kyšininkauja daugiausiai Europos Sąjungoje. Tai rodo organizacijos atlikto tyrimo rezultatai.
- 26 proc apklaustųjų pripažino, kad per pastaruosius 12 mėnesių darvė kyšį bent vienam iš 8 viešųjų paslaugų teikėjų: švietimo sektoriaus, teismų, sveikatos apsaugos, policijos, registravimo ir leidimų
- išdavimo tarnyboms, komunalinių paslaugų teikimo įmonėms, mokesčių inspekcijai arba žemėtvarkos institucijoms.
- 63 proc mano, kad Lietuvos Vyriausybė yra veikiama stambių interesų grupių ir veikia jų, o ne paprastų žmonių naudai.
- Lyginant kyšininkavimo lygį Lietuvoje su kitomis ES šalimis, mūsų valstybė yra lyderė. Pasaulyje panašus kyšininkavimo lygis nustatytas Vietname (30 proc), Irake (29 proc), Venesueloje (27 proc), Serbijoje (26 proc), Paragvajuje (25 proc).
- Tiesa, galime guostis bent tuo, kad palyginus su 2010 metų duomenimis, kyšininkavimas Lietuvoje sumažėjo nuo 34 proc iki 26 proc 2013 metais.
- Dabar po Lietuvos pagal kyšininkavimo rodiklius Europos Sąjungoje rikiuojasi Graikija (22 proc), Slovakija (21 proc), Latvija (21 proc).
- Lietuviai skeptiškai vertina Vyriausybės veiksmus kovoje su korupcija. Net 79 proc mano, kad jie neefektyvūs.
- Daugiau kaip pusė lietuvių (58 proc) sutiktų pranešti apie korupciją.
Inga SMALSKIENĖ
