Naujas žemės mokestis kitąmet labiausiai kirs apleistų sklypų savininkams. Panevėžio rajono savivaldybės taryba patvirtino maksimalų leistiną mokesčio tarifą už nenaudojamą žemės sklypą – 4 procentus žemės mokestinės vertės. Iki šiol tokiems sklypams buvo taikomas 1,5 procento indeksuotos žemės vertės tarifas.
Taryba taip pat nustatė naujus žemės mokesčio įkainius ir kitos paskirties žemės sklypams. Žemės ūkio paskirties žemei – 2,4, gyvenamųjų teritorijų žemei – 0,4 proc., pramonės ir sandėliavimo žemei – 3,2 proc, komercinei žemei – 1,1 proc. megėjiškų sodų žemei – 0,2 proc žemės mokestinės vertės.
Žemės ūkio paskirties žemės, kuriai priskiriama ir mėgėjiškų sodų sklypai, išskyrus apleistas ūkio naudmenas, mokestinė vertė apskaičiuojama jos vidutinę rinkos vertę padauginus iš koeficiento 0,35.
Panevėžio rajono savivaldybės Mokesčių administravimo skyriaus vedėja Danutė Truškauskienė kol kas nekomentuoja, kaip nauji tarifai atsilieps gyventojams, t. y. ar jiems kitais metais teks plačiau atverti pinigines.
Pasak jos, tai priklausys nuo žemės sklypų vertės. Tikslios žemės sklypų vertės paaiškės, kai bus atliktas masinis vertinimas. Įmonės Registrų centro sudaryti preliminarūs žemės verčių žemėlapiai svarstomi su visuomene. Jie kol kas nepatvirtinti.
D.Truškauskienė neabejoja tik dėl vieno – už žemę kitais metais tikrai daugiau reikės pakloti tiems, kurie su ja nieko nedaro, laiko piktžolėmis apžėlusius laukus.
Vedėja akcentavo, kad kitiems žemės savininkams labai nuogąstauti dėl didesnių mokesčių nereikia dėl to, kad žemės mokestinei vertei skaičiuoti yra nustatytas vadinamasis penkerių metų pereinamasis laikotarpis. Pavyzdžiui, jeigu 2013 metais žemės ploto mokestinė vertė, palyginti su 2012 metų buvusia verte, padidėja, tai iš 2013-ųjų mokestinės vertės atimama 80 proc. vertės padidėjimo. Vadinasi, mokestis – 20 proc. žemės mokestinės vertės.
2014 metų mokestiniu laikotarpiu bus atimama 60 proc vertės padidėjimo, 2015 metais – 40 proc., 2016 metais – 20 proc. vertės padidėjimo.
Be to, mokesčio suma už žemės ūkio paskirties žemę, išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas ir sodininkų bendrijų bendro naudojimo žemę, negalės viršyti 100 litų už 1 hektarą, arba 1 lito už arą.
Priklauso nuo savivaldybių
Pasak D.Truškauskienės, esminis pakeitimas žemės mokesčių srityje kitais metais yra tas, kad žemės mokestis bus skaičiuojamas nebe nuo indeksuotos, vadinamos normatyvinės, vertės, o nuo vidutinės žemės rinkos vertės.
Tokie pakeitimai Seimo priimti todėl, kad esą normatyvinė vertė dažnai visiškai neatitiko realios žemės vertės, t. y. rinkos kainos.
Savivaldybės turi teisę nustatyti žemės mokesčio tarifus ir taip reguliuoti mokesčio dydį nuo 0,01 iki 4 procentų (vietoj šiuo metu taikomo 1,5 proc. tarifo) žemės vertės.
Savivaldybės ir toliau turės teisę atleisti mokesčių mokėtojus nuo savivaldybėms mokamų mokesčių. Beje, žemės mokesčiai patenka į savivaldybių biudžetus, todėl jos vargu ar bus suinteresuotos taikyti minimalius mokesčius.
Finansų ministerija skelbia, kad kitais metais įsigaliojus Žemės mokesčio įstatymo pakeitimams miestuose, priemiesčiuose, kitose patraukliausiose teritorijose (rekreacinėse zonose ir pan.) žemės rinkos vertė bus didesnė nei iki šiol taikoma indeksuota vertė, o kaimiškose vietovėse daugeliu atvejų bus priešingai – vertė sumažės.
Dėl tokių svyravimų esą įstatymas ir suteikia savivaldybėms teisę, įvertinus padėtį konkrečioje savivaldybėje, spręsti dėl tarifų, galiosiančių jų teritorijoje.
Inga SMALSKIENĖ, Sekunde.lt
