Vėl atnaujintos diskusijos dėl Panevėžio miesto ir rajono greitosios medicinos pagalbos stočių sujungimo – ne šiaip sau. Jos netrukus iš tiesų turėtų būti sujungtos.
Mieste vienam greitosios ekipažui paskirta aptarnauti 18000 gyventojų. A. Repšio nuotr.
Šį kartą neapsiribos kalbomis?
Taip teigia Panevėžio miesto vicemeras Aleksas Varna, prieš savaitę Savivaldybėje priėmęs Sveikatos apsaugos ministrę Rimantę Šalaševičiūtę. Ministrė, apžiūrėjusi, kaip vyksta lopšelio-darželio „Saulutė“ patalpų pritaikymo miesto Greitosios medicinos pagalbos stoties veiklai darbai, išdėstė savo poziciją ir dėl Panevėžio miesto bei rajono greitosios medicinos pagalbos stočių sujungimo. Jos nuomone, šias įstaigas tikslinga sujungti.
„Ketiname apskaičiuoti, kokios būtų greitosios, jas sujungus, paslaugų kainos, ar pagerėtų jų kokybė“, – „Sekundei“ sakė A. Varna.
Panevėžio miesto valdžia dar prieš ministrės vizitą rajono vadovams užsiminė, kad pagaliau reikėtų padėti tašką daugiau kaip dešimt metų trunkančioms diskusijoms dėl greitosios medicinos pagalbos stočių ir jas sujungti. Tačiau šiuo metu atostogaujantis rajono vicemeras Antanas Pocius teigia, jog rajono Taryba nesutiks su tuo, kol bus įsitikinta, kad kaimo žmonės greičiau sulauks medikų pagalbos, nenukentės jos kokybė.
„Miestas turi didelių problemų su Greitosios medicinos pagalbos stotimi. Mūsų stotis dirba rentabiliai – neatiduosime jos miestui taip lengvai“, – kalbėjo A. Pocius.
Jau dabar dirba sykiu
Rajono poliklinikos direktorė Irena Janušonienė pirmadienį „Sekundei“ sakė, jog įstaigos steigėja – Panevėžio rajono savivaldybė – bent jau kol kas neinformavo, kad ketina svarstyti greitosios likimą.
Rajono vicemeras Antanas Pocius sako, jog rajono Taryba su greitosios stočių sujungimu sutiks tik gavusi įrodymų, jog nenukentės kaimo žmonės. P. Luko nuotr.
Prieš kelerius metus Sveikatos apsaugos ministerija greitosios medicinos pagalbos stotis norėjo perimti savo žinion, tačiau miestas ir rajonas su tuo nesutiko. Dabar greitosios medicinos pagalbos tarnybas siekiama integruoti į Bendrąjį pagalbos centrą (BPC).
Tiesa, Panevėžio greitosios medicinos pagalbos regiono dispečerinė į BPC integruota dar prieš kelerius metus. Panevėžiečiai medikai greitosios medicinos pagalbos dispečerinių tarnybų funkcijas perėmė iš Panevėžio, Pasvalio, Biržų, Kupiškio pirminės pagalbos priežiūros centrų. Dispečeriai Panevėžyje priima pagalbos kvietimus iš miesto ir minėtų rajonų. Taigi, kaip sako Panevėžio greitosios medicinos pagalbos stoties vadovas Vilius Mitka, miestas ir rajonas praktiškai jau dabar dirba kaip viena įstaiga: jeigu reikia, rajono greitosios aptarnauja miestą, o šis – rajoną. Tačiau formaliai greitosios priklauso skirtingoms savivaldybėms, turi savą administracijos aparatą.
V. Mitkos teigimu, dvi greitosios puikiausiai įsitektų po vienu stogu. Rekonstruoti pradėtos buvusio darželio „Saulutė“ patalpos turėtų būti baigtos po trejų metų.
Gyventojų mažėja, darbo krūvis didėja
Vertinant greitųjų veiklą svarbiausias rodiklis – jų sugebėjimas kuo greičiau atvykti pagal iškvietimą. Pagal galiojančius normatyvus, mieste nuo iškvietimo registravimo iki pirmos medicinos pagalbos teikimo, kai yra grėsmė gyvybei, greitoji turėtų suskubti per 10–15 minučių, kaime – per 20–25 minutes. Kai nėra pavojaus gyvybei, mieste greitoji turėtų atvažiuoti iki 30 minučių, rajone – iki 45 minučių.
Panevėžio greitosios medicinos pagalbos stotis skelbia, kad pernai mieste jos ekipažai iki 15 minučių vyko į 96,3 procento iškvietimų, rajone iki 25 minučių – į 90 procentų iškvietimų.
Tačiau Seimo Sveikatos reikalų komitetas susirūpinęs, kad kaimo žmonėms mažėja galimybė laiku sulaukti greitosios medicinos pagalbos ir būti nuvežtiems į gydymo įstaigą.
Pagal normatyvus, viena greitosios medicinos pagalbos brigada aptarnauja 16000 kaimų ir miestelių, kuriuose gyvena kiek mažiau nei 4000 žmonių. Prieš kelerius metus rajonuose buvo sumažinta brigadų. Todėl greitajai sudėtinga atvykti per 25 minutes.
Mieste vienam greitosios ekipažui paskirta aptarnauti 18000 gyventojų. Panevėžyje sumažėjus gyventojų, budinčių medikų brigadų irgi sumažėjo – nuo 7,25–7,5 iki 5.
Greitosios medicinos pagalbos paslaugos yra mokamos atsižvelgiant, kiek aptarnaujamame rajone yra statistinių gyventojų. Pasak V. Mitkos, nors gyventojų mažėja, darbo krūvis auga.
„Emigravo darbingo amžiaus, sveiki ar sveikesni žmonės. Visuomenė senėja, todėl iškvietimų nemažėja, nors gyventojų mažiau. Seimas Sveikatos apsaugos ministerijai pavedė peržiūrėti mokėjimo už greitąją medicinos pagalbą tvarką. Labai tikimės, kad paslaugos bus finansuojamos ne tik pagal gyventojų skaičių, bet ir atsižvelgiant į jų amžių, atstumus konkrečioje vietovėje bei kitus kriterijus“, – kalbėjo V. Mitka.
Inga SMALSKIENĖ
