„Rail Baltica“ vėžė nuo Lenkijos sienos į Kauną drieksis per Marijampolę, kur iki šiol kilo daugiausiai nesutarimų.
Seimas patvirtino europinės vežės geležinkelį „Rail Baltica“, kuris per Baltijos šalis sujungs Belyną ir Helsinkį, ypatingos valstybinės svarbos projektu. Naujas statusas leis paprasčiau spręsti galimo piktnaudžiavimo privačia žeme, kuri reikalinga geležinkeliui tiesti, atvejus.
„Rail Baltica“ idėja gimė dar 1994 metais, o atkarpą nuo Šeštokų iki Kauno ketinama nutiesti beveik po dvidešimtmečio – iki 2013-ųjų pabaigos.
Šiandien Seimas patvirtino nutarimą, kuriuo šiam ES projektui projektui suteikiamas ypatingos valstybinės svarbos statusas. Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis yra teigęs, kad dėl to bus „sparčiau sprendžiami žemės sklypų formavimo ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams klausimai“.
Balandį priimtame Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybės svarbos projektus įstatyme numatytas greitesnis žemės perėmimas ir administracinė atsakomybė savininkui, jei šis kliudo procedūrai. Ypatingos svarbos statusą galės patvirtinti tik Seimas ir tik projektams energetikos infrastruktūros, transporto infrastruktūros ir krašto apsaugos srityse.
Didžiausias konfliktas dėl „Rail Baltica“ maršruto buvo kilęs Marijampolėje. Savivaldybė priešinosi planui geležinkelį tiesti per jau esamą vėžę mieste, tačiau ministras E. Masiulis teigė, kad noras pasukti „Rail Baltica“ nuo Marijampolės centro buvo susijęs ne su tarša ar triukšmu, kaip tvirtino miestas, o su žemės savininkų noru pasipelnyti. Nesutarimas išspręstas Vyriausybei pasižadėjus sutvarkyti susijusią infrastruktūrą – pervažas, viadukus ir apsaugą nuo garso ir pan.
„Lietuvos geležinkelių“ „Rail Baltica“ projekto centro direktorius Saulius Poškus anksčiau IQ teigė, Vyriausybei nusprendus vėžę tiesti ant jau esamo geležinkelio pylimo pakaks perimti žymiai mažiau sklypų nei 2009 metais skaičiuoti du tūkstančiai. Pasak S. Poškaus, žemės perėmimą visuomenės reikmėms numatantis įstatymas ir ypatingos svarbos statusas „Rail Baltica“ projektui yra reikalingi ir svarbūs: „Būsime garantuoti, kad projektas ilgam neįstrigs kilus ginčui su savininku dėl vieno kvadratinio metro privačios žemės“.
Nuo Kauno „Rail Baltica“ drieksis iki Talino. Atliktoje galimybių studijoje siūloma tiesti naują vėžę per Panevėžį. Latvija pareiškė, kad dėl sunkmečio atidėjo projekto finansavimo planus, o Estija į jį investuoti tikisi 2018-2019 metais.
