Dėl „Rail Baltica“ maršruto vis dar kyla diskusijų ir ginčų.
Vyriausybės planai suteikti projektui „Rail Baltica“ ypatingos valstybinės svarbos statusą ne itin paguos žemės savininkus, kurie tikėjosi nemažai uždirbti iš Lietuvos ambicijų tiesti europinę vėžę.
Šiandien ministrų kabinetas pasitarime svarsto, ar pripažinti „Rail Baltica“ ypatingos valstybinės svarbos projektu. Toks statusas leistų valstybei greičiau perimti privačius sklypus visuomenės poreikiams pagal visai neseniai priimtą įstatymą.
Dar 2009 m. buvo skaičiuojama, kad europinei vėžei nutiesti valstybei gali tekti išpirkti 2 tūkst. sklypų iš privačių savininkų. Iki šiol žemės paėmimas visuomenės poreikiams virsdavo ilgu teismų maratonu, mat gyventojai nesutikdavo savo turtą perleisti valstybei už šios siūlomą kainą.
„Rail Baltica“ buvo minimas kaip vienas svarbiausių projektų, kurį į priekį stumtelės šių metų balandį priimtas Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybės svarbos projektus įstatymas. Jame numatyta, kad valstybė galės greičiau perimti žemę visuomenės reikmėms, o Seimas net pasirūpino, kad savininkui ar kitam naudotojui kiltų kuo mažiau noro kliudyti žemės paėmimo procedūras.
Vis dėlto Saulius Poškus, bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ „Rail Baltica“ projekto centro direktorius, įsitikinęs, kad europinei vėžei nutiesti gali prireikti iš privačių savininkų perimti labai nedaug sklypų.
„Valstybei nereikės perimti daug privačios žemės, nes Vyriausybė apsisprendė europinę vėžę tiesti palei esamą geležinkelį ant to paties pylimo. Šiuo metu vyksta vėžės projektavimo darbai, ir mes matome, kad ji neperžengia patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės ribų“, – portalui IQ.lt sakė S. Poškus.
Kiek privačių sklypų gali tekti paimti visuomenės poreikiams, kol kas nežinoma – tai paaiškės baigus projektavimo darbus.
Nors būtinybės perimti tūkstančius privačių sklypų nebeliko, ypatingos valstybinės svarbos statusas, anot S. Poškaus, projektui vis tiek būtinas: „Būsime garantuoti, kad projektas ilgam neįstrigs kilus ginčui su savininku dėl vieno kvadratinio metro privačios žemės“.
Be to, projekto vykdytojai vis dar gauna signalų, kad žemės savininkai gali ir toliau bandyti pakreipti europinės vėžės projektą sau palankesne kryptimi.
Marijampolė nusileido
Vos prieš keletą savaičių buvo padėtas taškas dėl Marijampolėje kilusių aštrių diskusijų, kai šio miesto valdžia mėgino pasipriešinti planams europinę vėžę tiesti per centrą ir siūlė nukreipti aplinkkeliu. Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis laikėsi nuomonės, kad noras pasukti europinę vėžę nuo Marijampolės centro yra susijęs ne su galima tarša ar triukšmu, o su žemės savininkų planais brangiai parduoti tuos sklypus valstybei.
Vietos valdžią europinę vėžę tiesti per dabar Marijampolėje veikiančią geležinkelio trasą įkalbėjo premjeras Andrius Kubilius. Tačiau jam teko pasiūlyti „magaryčių“ – pažadėta sutvarkyti visą reikalingą infrastruktūrą: pervažas, viadukus ir apsaugą nuo garso ir t.t.
Tiesiant geležinkelio vėžę aplink Marijampolę darbai būtų užtrukę apie 1–1,5 metų ilgiau, būtų reikėję išpirkti nuo 300 iki 500 sklypų, vėžė būtų pailgėjusi 15–18 km, o vieno kilometro kaina siektų apie 7 mln. litų.
Europinės vėžės geležinkelio statybos turėtų prasidėti kitąmet. Tikimasi, kad „Rail Baltica“, sujungsiančios Estiją, Latviją, Lietuvą ir Lenkiją, projektas mūsų šalyje turėtų būti įgyvendintas iki 2013 m. pabaigos.
Vieni savininkai svarbesni už kitus
Lietuvos žemės savininkų sąjungos pirmininkas Gintaras Nagulevičius pripažino, kad sklypų, kurie tampa reikalingi visuomenės poreikiams, kaina linkusi didėti.
„Žinau, kad yra žemės savininkų, kurie norėtų, kad jų sklypuose būtų vykdomi valstybės projektai, ir žemė būtų paimama visuomenės poreikiams“, – portalui IQ.lt sakė sąjungos vadovas.
Jis tikino, kad naujieji teisės aktai, numatantys spartesnį žemės paėmimo visuomenės reikmėms procesą, neturėtų nuskriausti privačių savininkų, nes jiems už prarandamą turtą bus sumokėta rinkos kaina. Jeigu ši gyventojo netenkins, jis galės samdyti nepriklausomus ekspertus ir teismuose įrodinėti esą vertas gauti didesnę kompensaciją.
Šiuo metu vidutinė žemės ūkio paskirties žemė kaina rinkoje svyruoja apie 10 tūkst. litų už 1 ha, tačiau priemiesčiuose sklypai, tinkantys gyvenamųjų ar komercinių pastatų statybai, kainuoja kelis ar net keliolika kartų daugiau.
G.Nagulevičius atkreipė dėmesį, kad savininkams, iš kurių žemė yra paimama visuomenės reikmėms, valstybė žada nepalyginamai geresnes finansines sąlygas nei tiems gyventojams, kurie iki šiol negali atgauti jiems ar jų tėvams, seneliams priklaususios žemės.
„Šie asmenys gali pasijausti apgauti, nes jiems valstybės siūlomos kompensacijos yra itin menkos. Be to, su jais nesiskaitoma“, – apgailestavo Lietuvos žemės savininkų sąjungos pirmininkas.
