Atlikta galimybių studija turėtų užbaigti ginčus dėl „Rail Baltica“ maršruto.
Didžiosios Britanijos bendrovė „Aecom“ Susisiekimo ministerijoje pristatė europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ galimybių studiją, kuri turėtų baigti ginčus dėl vėžės maršruto trijose Baltijos šalyse. Latvija ir Estija studijoje pateiktiems pasiūlymams jau pritarė. Nors kai kurie studijos siūlomi sprendimai ekspertams kelia abejonių, jai pritarti ruošiasi ir Lietuva.
„Aecom“ pateiktoje galimybių studijoje siūloma nuo pat Kauno iki Talino tiesti visiškai naują geležinkelio vėžę. Anksčiau buvo svarstyta ir alternatyva į europinę vėžę rekonstruoti dalį dabartinės – vadinamosios rusiškos – vėžės. Pagrindinėmis „Rail Baltica“ stotimis Lietuvoje siūloma pasirinkti Kauno Palemoną bei Panevėžį, nors anksčiau buvo svarstoma ir Šiaulių alternatyva.
„Rail Baltica“ projekto direkcijos direktorius Antanas Zenonas Kaminskas pateiktą galimybių studiją pavadino itin ambicinga, tačiau dėl jos įgyvendinimo abejoja. Pasak jo, pirmiausia problemų gali kelti projekto kaina. Nutiesti vėžę siūlomu maršrutu per tris Baltijos šalis turėtų kainuoti 3,687 milijardo eurų.
Pasak „Aecom“ atstovų, vidutinis keleivinių traukinių „Rail Baltica“ trasoje greitis galėtų siekti 170, o maksimalus – net 240 km per valandą. Krovininiai traukiniai turėtų važiuoti 68 km per valandą greičiu.
„Galimybių studijoje numatoma, jog ta pačia geležinkelio linija važiuos tiek krovininiai, tiek keleiviniai traukiniai, tik jų greitis skirsis. Tai sukeltų nemažai eismo valdymo problemų.
Įgyvendinant studiją kliūčių gali kilti ir dėl pasiūlymo nutiesti visiškai naują liniją. Jau esame turėję liūdnos patirties, kai dėl žemės įsigijimo ir kitų problemų teko atsisakyti sumanymo tiesti naują liniją. Tokia situacija gali pasikartoti ir šįkart“, – sakė A. Z. Kaminskas.
„Rail Baltica“ projekto direkcijos direktoriui abejonių kelia ir siūlymas vieną iš pagrindinių stočių statyti Kaune. „Kam Kaunui reikia antros stoties, kai yra viena puikiai veikianti?“ – stebėjosi A. Z. Kaminskas.
Tačiau sprendimą, ar bus pritarta galimybių studijoje pateiktiems pasiūlymams, artimiausiu metu turėtų priimti Susisiekimo ministerija.
Viltis – europinė parama
Susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio nuomone, kai kuriuos galimybių studijos pasiūlymus reikėtų koreguoti. Tačiau iš esmės ministras linkęs galimybių studijai pritarti.
„Pirmiausia džiaugiuosi, kad pirmą kartą pamatėme projekto visumą – vėžę visose Baltijos valstybėse. Vieninga integracija atitinka ir ES transporto politikos gaires. Be abejo, tai ambicingas projektas. Tačiau manau, kad Lietuva turėtų jį palaikyti. Juolab kad iš Briuselio pasigirsta signalų, jog 2014–2020 m. finansavimo laikotarpiu pagrindiniams transporto tinklams gali būti skiriama daugiau lėšų, nei buvo planuota“, – teigė E. Masiulis.
Nuo ES dosnumo „Rail Baltica“ projektui iš esmės ir priklausys jo įgyvendinimas. Ministras E. Masiulis neslėpė, kad Lietuva sieks kuo daugiau lėšų šiam projektui gauti iš ES fondų. Priešingu atveju Lietuvai tokia investicija būtų nepakeliama.
Ministras nemano, kad sėkmingai įgyvendinti projektą gali kliudyti kylantys kivirčai dėl žemės išpirkimo. „Projektas „Rail Baltica“ yra valstybinės svarbos objektas. Tokiems objektams taikomos specifinės sąlygos išperkant žemę visuomenės reikmėms. Be abejo, tai brangina projektą, bet, kita vertus, leidžia jį įgyvendinti greičiau ir sklandžiau“, – sakė E. Masiulis.
Oficialiai Latvija ir Estija dar nėra pritarusios galimybių studijai. Tačiau, ministerijos ir „Rail Baltica“ direkcijos Lietuvoje žiniomis, kaimynių sprendimas studijai yra palankus. Lietuva savo sprendimą oficialiai turėtų paskelbti liepos 15 dieną, kai šalyje lankysis ES transporto komisaras Siimas Kallasas.
