Išrinko protingiausią
Ožkų sostinės titulą užsitikrinusios Ramygalos apylinkėse gyvena protingiausia šalies raguotė Marcė, šeimininkės Ksaverjos Dobrovolskienės komandoms paklūstanti ne blogiau nei dresuotas šuo.
Antrus metus iš eilės rengiamo ožkų konkurso organizatoriai juokauja, kad, kaip ir tarp žmonių, daugiau kanopėtųjų jaučiasi gražios nei protingos. Į gudruolių konkursą ožkininkai išdrįso atvesti tik aštuonias augintines. Pernai dėl „Mis ožkos“ šiaudinės karūnos varžėsi trylika smailiaragių.
Nors prizų – ramygalietės tautodailininkės Danutės Ulienės iš vytelių pintų laimės pasagų su varpeliais – šį kartą laukė ne dailiausiai nuaugusių ar puošniausiai išpustytų, o daugiausia proto turinčių ožkų, tačiau šeimininkai savo numylėtines išdabino, kaip tik išmanė.
Raguota inteligentė
K.Dobrovolskienė iš Barklainių kaimo savosios Marcės kanopėles išpuošė raudonais, žaliais kaspinais, o pakaklėje parišo didžiulį raudoną.
„Čia – mano inteligentė. Viską moka, nieko nebijo“, – metukų Marcę gyrė augintoja. Konkursantę šeimininkė vadina tikru stebuklu, mat Marcė – viena iš net penkių ožkiukų vados. Kad tokį būrį palikuonių atsivestų ožka – retas reiškinys.
Anot K.Dobrovolskienės, ožkos – ypatingos tvarto gyventojos ir visai nepagrįstai velnio gyvuliais vadinamos. Jų pienas, pasak ožkininkės, turi net du kartus daugiau vitamino C nei karvės, be to, nėra gleivių, kazeino.
„Ožkos pienas vaikams padeda nuo viduriavimo ir tinkamas senukams, nes labai gerai virškinamas“, – tvirtino K.Dobrovolskienė.
Kad barklainiškės ožka – kaip reta gudri, pripažino ir komisija bei žiūrovai. Nė viena iš konkursančių neparodė tokio paklusnumo, kaip ši. Marcė net be grandinės bėgo paskui šeimininkę – ir garbės ratus suko, ir per kliūtį šokinėjo, ir pašaukta paklusniai atbidzeno.
Pateisino vardą
Ramygalietis Vytautas Gvėgžda pernai publikos numylėtine tapusią ožkelę Naomę ir šįkart išdabino prie juodo kailio derančiais raudonais kaspinais, galvą papuošė sidabro spalvos karūna.
Ožkininkas aiškina pasistengęs, mat į konkursą atvesti augintinę kaip į ganyklą – tiesiog gėda. Pasak V.Gvėgždos, garsiosios manekenės Naomės Kempbel vardą pelniusi raguotė – ne tik grakšti, bet ir protinga, o paleista nuo grandinės šeimininkui kone ant kulnų lipa – nesitraukia nė per žingsnį. Naomė pasirodė esanti dar ir įžūli. Kol kitos ožkelės svarstė, nuo ko pradėti griaužti paduotus kopūstlapius, V.Gvėgždos augintinė laimėjo rungtį, nes pirmoji sušlamštė ne tik jai skirtąjį, bet ir konkurenčių gardėsius.
Parodė artistinius sugebėjimus
Laima Palilionienė iš Joskildų kaimo nė metukų neturinčią Cibą specialiai ruošė protingiausiųjų konkursui – kelias dienas treniravo, kad augintinė prieš žiūrovus nepadarytų gėdos. Nors savo kieme Ciba, pasak šeimininkės, kuo puikiausiai išmoko šokinėti per virvutę, tačiau žmonių apsupty pademonstravo ožkišką charakterį: kad ir kaip šeimininkė viliojo didžiausiu skanėstu – duona ir netgi pati šokinėjo per kliūtį, Ciba stovėjo kaip įbesta, tačiau garbės ratą apėjo kaip gerai išauklėta ožka.
L.Palilionienės kieme mekena dvi raguotės. Vos metukus persiritusį sūnelį auginanti Laima ožkas įsigijo patarta pediatrės.
Antrą kartą į konkursą augintinę trijų mėnesių Marguolę atvedęs ramygalietis Ferdinandas Petkevičius tvirtina, kad jo ožka gudresnė už karvę, o aikštinga kaip moteris.
„Jeigu jai dar neatėjo laikas ėsti, gali kiek nori aplink sukiotis – ramu, bet jei nepaduosi laiku – kils skandalas. Ožką žmogus prijaukino antrą po šuns, todėl tokia gudri“, – tikina F.Petkevičius.
Anksčiau karves auginęs, bet kritus pieno kainoms perėjęs prie ožkų ramygalietis tvirtina nesigailįs. Pasak jo, ožka – inteligentiškas ir švarus gyvulys, neišrankus pašarui: ėda net 180 augalų rūšių. F.Petkevičiaus teigimu, vasarą per parą ožka suėda apie 6 kilogramus žolės, žiemą – 2–3 kilogramus šieno. Ožkininkas skaičiuoja šaltajam sezonui pasirūpinantis apie pusė tonos šieno.
Danguolės Aleliūnienės tris jaunas ožkeles į konkursą atvedė giminaitės anūkai. Viena iš cibių sukėlė juoko audrą, kai parodė aktorinius sugebėjimus – nepanorusi eiti privalomo garbės rato griuvo ir apsimetė nugaišusi.
Visą straipsnį skaitykite 2011 m. liepos mėn. 11 d. dienraštyje „Sekundė“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
