Pastaraisiais metais Lietuvoje buvo dažnai linksniuojamos aukštosios technologijos. Bet ekspertai rekomenduoja neužmiršti tradicinių pramonės šakų, kuriose dirbančios įmonės taip pat gali kurti vertę ir dominti užsienio investuotojus.
Nors absoliutūs tiesioginių užsienio investicijų skaičiai rodo, kad Lietuva iš visų ES šalių užima paskutines vietas, pastarųjų dvejų metų tendencijos džiugina. Pasak „Investuotojų forumo“ vykdomosios direktorės Rūtos Skyrienės, naujausioje „Financial Times“ rengiamoje apžvalgoje Lietuva pagal tiesioginių užsienio investicijų pokytį patenka į sparčiausiai augusių šalių penketuką.
Teigiamą tendenciją neabejotinai nulėmė per pastaruosius keletą metų į Lietuvą pritrauktos stambios užsienio bendrovės, taip pat savo gamybos ar paslaugų centrus šalyje nusprendusios įsteigti mažesnės užsienio įmonės. Tai lėmė, kad per 2010 ir 2011 m. užsienio investuotojai sukūrė apie 3 tūkst. naujų darbo vietų, kai per tą patį laikotarpį Latvija galėjo pasigirti vos keliais šimtais naujų darbo vietų, o Estijoje šis skaičius neviršijo tūkstančio.
Nauda iš tokių darbo vietų akivaizdi – Investuotojų asociacija yra apskaičiavusi, kad užsienio kapitalo įmonėse vidutinis dirbančio asmens atlyginimas yra du kartus didesnis už šalies vidurkį. Apie poreikį tęsti pastarojo meto užsienio investicijų pritraukimo politiką asociacijos atstovai kalbėjo pristatydami atliktą šalies verslo tarptautinių plėtros galimybių studiją.
Kaip kalbėjo minėtą studiją pristatęs konsultacijų bendrovės „Ernst & Young“ partneris Linas Dičpetris, vienu pagrindinių Vyriausybės tikslų artimiausiu laikotarpiu turėtų tapti dėmesys tradicinėms pramonės šakoms ir šių sektorių įmonių produktyvumo skatinimas.
Anot L. Dičpetrio, žvelgiant į šalies eksporto struktūrą matoma, kad 83 proc. visų eksportuojamų prekių pagaminama tradiciniuose pramonės sektoriuose. Tik 3 proc. viso eksporto tenka aukštos pridėtinės vertės paslaugų ir aukštųjų technologijų sektoriams. Tai reiškia, kad net nedideli tradicinės pramonės pokyčiai galėtų atnešti kur kas apčiuopiamesnį poveikį visai šalies ekonomikai.
Pavyzdžiui, skaičiuojama, kad jei tradicinės pramonės našumas padidėtų 1 proc., tai šalies eksportą galėtų padidinti 1 procentiniu punktu. Norint pasiekti tokį patį rezultatą aukštos pridėtinės vertės ir auštųjų technologijų sektoriuose, reikėtų, kad jų našumas bendrai išaugtų 32 proc. „Yra tam tikras stereotipas, kad pridėtinė vertė daug didesnė aukštųjų technologijų pramonėje. Mūsų tyrimas rodo, kad nebūtinai, užtektinai vertės gali būti sukuriama ir tradicinės pramonės šakose“, – teigė L. Dičpetris.
Kaip vieną iš pagalbos pavyzdžių ekspertas nurodė pardavimo kompetencijos užsienyje skatinimą, kurios pasigendama net iš pažiūros sėkmingai vietos rinkoje sugebėjusiose įsitvirtinti įmonėse. O šalies pramonės įmonių gebėjimas įsitvirtinti tarptautinių prekybos ar gamybos konglomeratų tiekimo grandinėse gali būti pirmas žingsnis siekiant pritraukti daugiau užsienio investicijų.
Per pastaruosius kelerius metus bent kelias Lietuvos trąšų ar vaistinių preparatų gamybos srities bendroves įsigijo stambios tarptautinės grupės, kurioms prieš tai lietuvių įmonės tiekė produktus ir buvo spėjusios pelnyti patikimos bei kokybiškos tiekėjos įvaizdį. Daugiau pritrauktų užsienio investicijų į tradicinius sektorius padėtų vystyti gamybinį šalies potencialą, dar labiau prisidėtų prie eksporto didėjimo.
