V. Cerfas laikomas vienu iš dviejų interneto tėvų. (Redakcijos archyvo nuotr.)
Dviejų IT srities milžinių – „Google“ ir „Cisco“ atstovai Lietuvos laimėjimus plėtojant interneto technologijas vertina labai palankiai. Tiesa, jie pastebi, kad premjero Andriaus Kubiliaus reklamuojama IT infrastruktūra tėra tik pažangios ekonomikos pagrindas. Jos plėtrai būtini tolesni žingsniai.
Rugsėjo viduryje Vilniuje vykęs Interneto valdymo forumas buvo neabejotinai didžiausias informacinių technologijų renginys Lietuvoje. Forumo tematika buvo plati, pradedant techninėmis interneto ryšio galimybėmis ir baigiant laisvės naudotis internetu problematika. Ne ką mažesnis buvo ir forumo dalyvių sąrašas – daugiau kaip 1,5 tūkst. dalyvių iš įvairių pasaulio šalių, tarp kurių buvo galima pamatyti ir ne vieną IT pasaulio įžymybę. Žurnalas IQ forume pasikalbėjo su dviem aukštas pareigas einančiais ir IT srityje gerai žinomais pašnekovais – „Google“ viceprezidentu Vintonu G. Cerfu ir „Cisco“ viceprezidentu pasaulinei technologijų politikai Robertu Pepperiu.
Abu pašnekovai yra glaudžiai susiję su internetu ir jame vykstančiais procesais, tačiau atstovauja skirtingoms sritims: pirmasis – „Google“ atstovas – konceptualesnę programinę, antrasis – „žemiškesnę“ techninę. Įdomu ir tai, kad abu jie – geri bičiuliai ir, R. Pepperio žodžiais tariant, pažįsta vienas kitą nuo tų laikų, kai abu dar buvo su plaukais.
Pirmą kartą Lietuvoje viešėję svečiai negailėjo lietuviams gerų žodžių už sklandų tarptautinio renginio organizavimą, taip pat džiaugėsi įspūdį palikusiu Vilniaus senamiesčiu. Pasak R. Pepperio, vargu ar forumo organizatoriai galėjo pasirinkti geresnę vietą renginiui negu Vilnius. „Natūralu, kad forumas vyko pažangią infrastruktūrą turinčioje šalyje. Be to, forumo vieta turėjo ir didelę simbolinę reikšmę. Nemanau, kad ją suprato visi forumo dalyviai. Kalbėti apie interneto laisvę šalia televizijos bokšto, kur prieš du dešimtmečius žmonės kovojo dėl savo laisvės, yra labai simboliška ir prasminga. Vilniuje vykstantis forumas yra duoklė Lietuvai ir puikus organizatorių pasirinkimas“, – savo vertinimą pateikė R. Pepperis.
Su „Google“ ir „Cisco“ atstovais toliau kalbėjomės apie pasaulinę interneto evoliuciją, kokias galimybes jis suteikia ir ar Lietuva tai pajėgi išnaudoti.
Internetas atviras idėjoms
V. Cerfas laikomas vienu iš dviejų interneto tėvų. Jis kartu su kolega Bobu Khanu prieš daugiau negu tris dešimtmečius, dirbdamas JAV Gynybos departamente, sukūrė interneto platformą – TCP/IP protokolą ir paketinių duomenų perdavimo standartą, kuriais yra paremti dabartiniai kompiuterių tinklai. Internetas iki šiol yra viena didžiausių V. Cerfo aistrų, kuriam jis, darbuodamasis bendrovėje „Google“, skiria didžiąją savo laiko dalį. Neįprastai skamba ir antrosios V. Cerfo pareigybės: interneto evangelikas. Evangeliku bendrovėje „Google“ vadinamas žmogus, kuriam itin patinka tam tikra sritis, jis ja domisi ir rūpinasi jos propagavimu tarp kitų žmonių.
„Tikiu internetu jau 40 metų“, – tvirtino V. Cerfas ir pripažino iš pradžių nė nenumanęs, kad eksperimentinis kompiuterių tinklas paplis po visą pasaulį ir įsitvirtins kasdieniame gyvenime. Geriausias dalykas, pasak V. Cerfo, kurį jis kartu su kolega Bobu Khanu padarė, tai neįspraudė kompiuterių tinklo standarto į per daug griežtus rėmus. „Kompiuterių tinklas ir juo keliaujantis duomenų srautas yra du atskiri dalykai. Tinklas nežino, kokio tipo informacija keliauja duomenų paketams. Pastariesiems nesvarbu, kokiais kanalais jie pasiekia galutinį vartotoją – vario laidais, mobiliuoju ryšiu ar per palydovą“, – kalbėjo V. Cerfas.
Toks kompiuterių tinklo „abejingumas“, kaip paaiškėjo vėliau, tapo labai naudinga ypatybe. Daugelis ligtolinių ryšio kanalų buvo pritaikyti tik tam tikriems specifiniams signalams perduoti, o kompiuterių tinklu galėjo sklisti tiek tekstinė, tiek garsinė ar vaizdinė informacija. Todėl sugalvojus naują idėją, nereikėjo keisti visos infrastruktūros. Interneto universalumas ir atvirumas yra pagrindinis šio ryšio kanalo pranašumas ir priežastis, kodėl internetas, pasak V. Cerfo, vis labiau kanibalizuoja kitas medijų formas.
Ar kada nors turėsime ištarti „sudie“ pasenusioms komunikacijos formoms, tokioms kaip televizija, radijas ar spauda? Gandai apie šių medijų mirtį, pasak V. Cerfo, yra perdėti. Pirmiausia, jis siūlo nepainioti kanalo su turiniu. Antra, jis primena, kad operos nenužudė radijas, o teatro – televizija. Galbūt ateityje tiek naujienos, tiek televizijos signalai sklis tuo pačiu šviesolaidžiu, tačiau poreikis kokybiškoms žinioms, kaip ir kokybiškoms pramogoms, išliks visą laiką.
„Interneto atvirumas bet kokiai naujai idėjai yra kertinis dalykas jo sėkmei. Kai „Skype“ vaikinai nusprendė sukurti pokalbių internetu paslaugą, jiems nereikėjo niekieno leidimo. Tas pat nutiko ir dėl „Google“. Larry Page’ui (vienas „Google“ įkūrėjų – red. past.) nereikėjo keliauti po įvairias šalis ir klausti, ar jis galėtų teikti tokią paslaugą. Paleidus interneto paieškos sistemą, tą pačią dieną ja galėjo naudotis visas pasaulis“, – kalbėjo pašnekovas.
Jo teigimu, šios interneto ypatybės lemia nuolatinę virtualiosios erdvės evoliuciją ir inovacijų plėtrą. „Šiandien sukurta greičiausiai tik 1 proc. visų interneto programų, vadinasi, 99 proc. dar turės būti išrastos. Kas man labiausiai patinka, kad šiame procese gali dalyvauti bet kuris žmogus pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, turintis programavimo įgūdžių ar net be jų, jei žino, kur rasti darbui tinkamą žmogų“, – įsitikinęs V. Cerfas.
Vis dėlto ne visos interneto programos ir paslaugos prigyja, todėl pašnekovo žurnalas IQ teiravosi, kuo turi išsiskirti sėkminga verslo idėja internete. Pasak V. Cerfo, idėjos sėkmę lemia daugybė veiksnių, tačiau apibendrinęs visus jis išskiria du aspektus. Sėkmingai idėjai svarbus tinkamas verslo modelis. Tai reiškia, kad išlaidos neturi viršyti pajamų. Tai elementarus finansinis reikalavimas. Antras dalykas – idėja turi atitikti žmonių poreikius ir lūkesčius. O juos nuspėti yra nelengva užduotis. „Steve’as Jobsas (elektronikos gamintojos „Apple“ vadovas – red. past.) tai sugeba daryti labai gerai. Jis sugeba nuspėti, koks gi bus tas kitas dalykas, ko žmonės nori. Tai stengiamės daryti ir mes bendrovėje „Google“, – teigė pašnekovas.
Imti ir tiesiog paklausti žmonių, ko jie norėtų, taip pat ne visada išeina. „Jei paklausi žmonių, ko jie norėtų, jie atsakys tais dalykais, kuriuos jau žino. Jeigu jie nežinos, kad kas nors naujo yra įmanoma, tai jie to ir neprašys. Tai labai svarbus klausimas ir, dirbdami paslaugų versle, žinome, kad uždavęs šį klausimą ne visada gausi naudingą atsakymą“, – sakė „Google“ V. Serfas. Perfrazavus klausimą ir leidus pasirinkti iš kelių dalykų, rezultatai gali būti kur kas geresni. Tačiau net ir tokiu atveju sėkmė ne visada garantuota. Pasak V. Cerfo, kartais išsiaiškinus, ko žmonės nori, ir tai įgyvendinus, gali paaiškėti, kad vis dėlto tai buvo visai ne tai, kuo jie iš tiesų pageidautų naudotis.
Pagrindas yra, jį reikia išnaudoti
Su „Cisco“ viceprezidentu kalbėjomės apie žemiškesnius dalykus – laidus ir, pavartojant IT specialistų žargoną, „geležies“ svarbą šių dienų ekonomikoje. Pasak R. Pepperio, ne taip seniai buvo kalbama apie tris esminius infrastruktūros elementus – vandenį, energijos šaltinį ir gerą susisiekimą. Vieta, kuri turėjo minėtuosius elementus, jau galėjo pretenduoti į investicijas, pavyzdžiui, naujos gamyklos ar logistikos centro statybą.
Šiandien patraukli vieta investicijoms neįsivaizduojama be ketvirto infrastruktūros elemento – interneto ryšio. Jis reikalingas net ir ne taip seniai nieko bendro su informacinėmis technologijomis neturėjusiose žemės ūkio ar sveikatos paslaugų srityse. „Tai esminis infrastruktūros elementas, reikalingas tiek ekonomikai, tiek aktyviam žmonių dalyvavimui visuomeniniuose reikaluose. Ir interneto ryšys nėra joks pranašumas, tai privaloma. Jeigu to neturi, paprasčiausiai iškrenti iš investuotojų sąrašų“, – teigė R. Pepperis.
Premjeras A. Kubilius, pristatydamas šalį užsienio investuotojams, dažnai pabrėžia, kad Lietuva turi vieną sparčiausių pasaulyje interneto ryšių. Vis dėlto optinių kabelių tinklas ir didelis greitis, pasak R. Pepperio, yra būtina, bet nepakankama sąlyga pažangiai dvidešimt pirmojo amžiaus ekonomikai. Gera infrastruktūra tėra pagrindas, kurį gali panaudoti kurdamas paslaugas. Ar Lietuva yra pajėgi išnaudoti turimą infrastruktūrą ir kurti programas bei paslaugas? R. Pepperio nuomone, taip. „Dar vienas jūsų pranašumas – išsilavinusi visuomenė, gebanti kalbėti keliomis kalbomis, turinti gerus tiksliųjų mokslų pagrindus. Todėl jūs galite dalyvauti pasauliniuose verslo procesuose“, – sakė R. Pepperis. Anot jo, turima infrastruktūra Lietuvai suteikia šansą išsiveržti į priekį tarp kitų regiono šalių, o apie tai, ar ši galimybė taps realybe, bus galima matyti po 5–10 metų.
Vienas didesnių iššūkių, laukiančių interneto artimiausioje ateityje, pasak R. Pepperio, yra mobiliųjų duomenų augimas. „Cisco“ prognozuoja, kad per 2009–2014 metų laikotarpį mobiliųjų duomenų srautas pasaulyje išaugs 39 kartus, o kasmetis jų augimas bus per 100 proc. Didžiąją šio augimo dalį sudarys vaizdo turinys.
Lietuvoje mobiliojo ryšio operatoriai taip pat ima kalbėti apie ketvirtosios kartos mobilųjį ryšį ir dešimtis megabitų per sekundę sieksiančią spartą (apie tai – „Atsiperka tik harmoningos investicijos“, IQ Nr. 5). Galbūt Lietuva turi šansą išsiveržti į priekį dar vienoje srityje, nes pasaulyje yra vos kelios valstybės, kuriose jau galima naudotis sparčiu mobiliuoju duomenų ryšiu. Šio ryšio galimybės, pasak R. Pepperio, gali būti kur kas toliau nei dabar atrodo. „Nėra tokio dalyko, kaip mobilieji tinklai. Yra telefono aparatas ir mobiliojo ryšio bokštas. Tačiau iki bokšto ateina interneto kabelis. Norint be apribojimų naudotis ketvirtosios kartos mobiliuoju ryšiu, reikės turėti gerą antžeminę infrastruktūrą, pavyzdžiui, optinius kabelius, ateinančius iki kiekvieno mobiliojo ryšio bokšto“, – sakė R. Pepperis.
Pasak pašnekovo, dar vienas svarbus reikalavimas – gana platus radijo dažnių spektras, kuris ryšio galimybes leistų užtikrinti dideliam vartotojų skaičiui. Šią dažnių juostą šiuo metu užima analoginės televizijos signalai, todėl įvairios pasaulio šalys skubina perėjimą prie skaitmeninės televizijos. Analoginės televizijos transliacijos jau nutrauktos Estijoje ir JAV, Lietuvoje tai ruošiamasi padaryti po dvejų metų.
Vis dėlto R. Pepperis nelinkęs manyti, kad didelės spartos mobilusis ryšys visiškai išstums laidus. Anot jo, tikėtina, kad ateityje daugelis įrenginių bus mobilūs, o tinklo struktūra – mišri, t. y. būnant namuose ar biure, šie įrenginiai naudosis belaidžiu interneto modemu, kuris su internetu bus sujungtas kabeliu, o išėjus iš biuro ar namų, šie įrenginiai naudos mobilųjį ryšį.
