Ėmus gelti dančiui atrodo, kad bjauresnių pojūčių nebegali būti. Pasirodo, gali, – kai surakina radikulitas. Jo užkluptasis pasijunta taip, lyg visa nugara būta pridygusi skaudančių dantų.
Kas sukelia
Norint išvengti radikulito sukeliamų nemalonumų reikia išsiaiškinti šios ligos atsiradimo priežastis ir šiek tiek išmanyti anatomiją.
Iš lotynų kalbos išverstas ligos pavadinimas reiškia nugaros smegenų nervų šaknelių uždegimą, o šį nulemia patologiniai stuburo slankstelių pakitimai, visų pirma osteochondrozė.
Dėl jos sutrinka tarpslankstelinių diskų, suteikiančių stuburui lankstumo ir elastingumo, aprūpinimas maisto medžiagomis, todėl jie vis plonėja ir galiausiai visai išdžiūva, sukaulėja. Atstumas tarp slankstelių sumažėja, kartu susiaurėja ir tarpslanksteliniai tarpai, todėl juose esančios nervų šaknelės suspaudžiamos ir prasideda jų uždegimas. O tai ir yra radikulitas.
Rizikos grupė
Labiausiai linkę radikulitu susirgti žmonės, kurių profesija susijusi su dideliu stuburui tenkančiu krūviu, t. y. krovikai, odontologai, kirpėjai, profesionalūs sportininkai. Be to, tos ligos sunkiau išvengti ir tolimųjų reisų vairuotojams bei protinio darbo atstovams, ištisas dienas praleidžiantiems prie kompiuterio.
Tik tarp biurų darbuotojų daug daugiau lankančiųjų jogos arba ciguno treniruotes, kitaip besimankštinančiųjų, atostogas leidžiančių prie vandens telkinių, kuriuose galima plaukioti ir taip pagelbėti nuvargintam stuburui, o vairuotojai ir dirbantieji sunkų fizinį darbą gali ilgus metus jausti osteochondrozės sukeltus skausmus ir vartoti vaistus, bet iš esmės visai nesirūpinti stuburo būkle. Varginantis darbas ir atsainus požiūris į savo sveikatą, taip pat sunkių daiktų kilnojimas, stresai, dažnas persišaldymas, infekcinės ligos, medžiagų apykaitos sutrikimas ir nutiesia kelią į radikulitą.
Ne tik juosmuo
Pagrindinis radikulito požymis – stiprus deginantis skausmas, apimantis ne tik nervo užspaudimo sritį, bet ir jo inervacijos zoną. Įprasta manyti, kad skausmas kyla ties juosmeniu. Iš tikrųjų liga gali paliesti bet kurią stuburo dalį – kaklo, krūtinės, juosmens arba kryžmens. Kiekvienu atveju pasireiškia skirtingi simptomai.
Esant kaklo radikulitui kankina kaklo srities ir galvos skausmas, o bet koks galvos judesys jį dar sustiprina. Kai ligos eiga sunki, net gali suprastėti klausa, ima svaigti galva, eisena darosi netvirta – taip atsitinka dėl stuburo dalies ties kaklu arterijų, tiekiančių kraują galvos smegenims, suspaudimo.
Kaklo ir pečių radikulitas atpažįstamas iš veriančios pečių, kaklo, rankų gėlos. Prasidėjus krūtinės radikulitui vargina didelio skausmo, sukaustančio krūtinės ląstą, priepuoliai, o kaskart giliai įkvepiant kankinantys pojūčiai dar labiau sustiprėja.
Bet dažniausiai vis dėlto pasitaiko juosmens ir kryžmens radikulitas. Jo užkluptasis neįstengia ne tik pasilenkti ir išsitiesti, bet ir vaikščioti bei sėdėti dėl varstančio skausmo, suintensyvėjančio judant, kosint ar čiaudant ir sėdimojo nervo perduodamo į vieną arba abi kojas. Taip pat juntamas raumenų silpnumas, ligos apimta kūno vieta gali nutirpti ir vėliau imti dilgčioti.
Atėjo gydytojas!
Dėl laiku nepradėto arba neteisingo gydymo ūmus radikulitas gali pereiti į lėtinį. Savigyda geriausiu atveju padeda pašalinti ligos požymius, bet jos priežastis liks, taigi uždegimas ir skausmas bet kuriuo metu gali atsinaujinti. Todėl vos susirgus reikia kreiptis į medicinos specialistą.
Siekdamas nustatyti diagnozę gydytojas atlieka manualinį (liesdamas rankomis) ir neurologinį tyrimus, leidžiančius įvertinti raumenų tonusą, jautrumo sutrikimo lygį ir atrasti skausmingas vietas. Bet ne visada dėl blogos savijautos pasirodo esantis kaltas radikulitas. Pavyzdžiui, panašūs juosmens skausmai būna sergant pielonefritu (inkstų uždegimu), o stuburo krūtinės sritį gali skaudėti dėl širdies ligos (net infarkto). Todėl nereikia nustebti, kai geliant nugarai medikas skirs atlikti nesusijusius su stuburu tyrimus: bendrąjį kraujo ir šlapimo, elektrokardiogramą, vidaus organų ištyrimą ultragarso aparatu bei kitokius.
Skausmui numalšinti
Yra daugybė be galo pasitikinčiųjų vaistais nuo skausmo, bet nemažai žmonių jų vengia. Verta prisiminti, kad kraštutinumai bet kurioje srityje gali pridaryti žalos. Besaikis skausmą malšinančių medikamentų vartojimas gali sukelti įvairiausių komplikacijų.
Tačiau nusiteikti įveikti ligą, kai varsto skausmai, taip pat labai sunku. Analgetikai pagerina būklę ir suteikia optimizmo greičiau pasveikti, bet tik tada, kai jais nepiktnaudžiaujama ir griežtai laikomasi gydytojo nurodymų.
Sergantiesiems radikulitu paprastai skiriama vaistų ir nuo skausmo, ir nuo uždegimo. Ligos pradžioje, kai jos požymiai labiausiai varginantys, šiuos preparatus geriausia vartoti injekcijų pavidalu, o paskui jau geriamos tabletės. Gydymas papildomas ir medikamentais, padedančiais raumenims atsipalaiduoti, nes dėl radikulito susidaro uždaras ratas – skausmas sukelia raumenų spazmus, o spazmai savo ruožtu – skausmą.
Ne tik piliulės
Ūmiu radikulito periodu būtinas lovos režimas, o jo trukmę turi nurodyti gydytojas. Geriausia, kai lova pakankamai kieta, tad būtų idealu gulėti ant specialaus ortopedinio čiužinio (jais prekiaujama medicinos technikos parduotuvėse). Dėl jo visą naktį stuburas lieka anatominiu atžvilgiu taisyklingos padėties. Be to, kai ypač smarkiai varsto sopuliai, pažeista stuburo dalis turi būti nejudri, todėl kartais medicinos specialistas skiria dėvėti standų fiksuojamąjį juosmens korsetą.
Skausmą ir uždegimą gydo įvairios fizioterapijos procedūros (lazerio ir ultravioletinių spindulių, elektroforezės ir kt.). Geriau pasijusti ir pagerinti stuburo būklę įmanoma ir adatų refleksoterapija.
Geriau užkirsti kelią
Žinoma, kai radikulitas įsismarkauja visa jėga, nekyla nė mintis apie nugarai naudingus fizinius pratimus. Bet skausmas ir uždegimas anksčiau ar vėliau praeina, o tada pats laikas pagalvoti apie ligos pasikartojimo profilaktiką. Visi gydytojai kaip susitarę tvirtina, kad norint turėti sveiką nugarą reikia judėti – neatliekant pratimų sunku tikėtis, kad problemos dėl stuburo vėl neužklups. Dabar populiarus cigunas, joga, pilatesas, gydomoji mankšta. Galbūt verta pasirinkti kurią nors iš šių praktikų, kad vėl netektų patirti radikulito nemalonumų.
Yra manančiųjų, kad nugarai naudingiausios jogos treniruotės. Bet kai kurios jogos pozos gali ir pakenkti, todėl reikėtų susirasti gerą instruktorių, kuris sudarytų specialių nugarą stiprinančių pratimų kompleksą. Geriau nerizikuoti atliekant ypač sudėtingas asanas.
Kūno rengybos šaka pilatesas – tai Vakarų šalių gyventojams pritaikyta joga. Pradinio jo lygio pratimai žmonėms, varginamiems nugaros ligų, dažniausiai tinka. Bet prieš užsiėmimų pradžią vertėtų informuoti instruktorių apie savo sveikatos problemas.
Lengvojo kultūrizmo užsiėmimų vadovai turi kompetencijos parinkti saugius pratimus asmenims, patyrusiems radikulito priepuolį. O patiems atlikti eksperimentus su treniruokliais griežtai draudžiama – užtektų vieno netikslaus judesio, ir nugaros skausmas vėl prikaustytų prie lovos.
Gydomosios mankštos išmokti galima padedant tos srities specialistui ir reikiamą pratimų kompleksą reguliariai atlikti namuose. Interneto rekomendacijomis geriau nepasikliauti – jos gali ne tik neduoti naudos, bet dėl netaisyklingai atliekamų pratimų net pakenkti.
Gera radikulito profilaktikos priemonė – gana paprasti ir tinkami bet kokio amžiaus žmonėms ciguno pratimai, skirti stiprinti visam stuburui ir gerinti bendrą fizinį pasirengimą. Jų mokytis būtina vadovaujamiems instruktoriaus, o paskui galima mankštintis ir namuose. Kiekvienos treniruotės trukmė – apie 15 min. Jos intensyvumą ir fizinį krūvį galima keisti pagal poreikius.
Parengė A. Gotautaitė
