Kasmet Lietuvos radijo ir televizijos komisijos veiklai išleidžiama iki 2,5 mln. Lt.
Radijo ir televizijos komisijos (LRTK) nariai patys nusistatė sau atlyginimus iš pinigų, kurių neatidavė į biudžetą, kaip privalėtų. Tai nustatė Valstybės kontrolė, atlikusi LRTK 2006-2010 veiklos metų auditą.
Auditorių teigimu, praėjusiais metais komisijos pirmininkui buvo apskaičiuota beveik 87 tūkst. litų atlyginimo, o komisijos nariams – po 40 tūkst. Lt. Tai atitinkamai po 7,25 tūkst. ir 3,3 tūkst. litų per mėnesį. Darbo užmokestį komisijos nariai pasitvirtino patys, nors jis turėjo būti skaičiuojamas pagal bendrą biudžetinėms įmonėms galiojančią tvarką.
Kai kuriems komisijos nariams darbo užmokestis buvo skirtas už dalyvavimą darbo grupių veikloje, nors jie joje nedalyvavo. Nustatyta atvejų, kai nebuvo duomenų, ar darbo grupių veikla vyko, tačiau atlygis buvo skirtas.
Audituotu laikotarpiu komisijai vadovavo Lietuvos rašytojų sąjungos deleguotas Jonas Liniauskas. Nuo 2011 gegužės LRTK pirmininko pareigas eina Katalikų bažnyčios Vyskupų konferencijos deleguotas Paulius Subačius, komisijoje dirbantis antrą kadenciją.
Komisija apsigyveno įstatymų spragose
Nei Visuomenės informavimo įstatyme, kuriuo vadovaujantis veikia komisija, nei jos nuostatuose nėra reglamentuota komisijos teisinė forma. Registrų centre komisija užregistruota kaip biudžetinė įstaiga, tačiau jos steigimo aplinkybės, struktūra ir nuostatai neatitinka Biudžetinių įstaigų įstatyme numatytos biudžetinės įstaigos sampratos, teigia Valstybės kontrolė.
Komisija, vadovaudamasi Visuomenės informavimo įstatymu, patvirtino savo nuostatus, nors biudžetinėje įstaigoje tai turėtų padaryti steigėjas. Steigėjas turėjo paskirti ir įstaigos vadovą.
Kasmet komisijos veiklai išleidžiama iki 2,5 mln. Lt, kurių didžiąją dalį ji gauna iš transliuotojų, mokančių 0,8 proc. nuo gautų pajamų. Šių lėšų komisija neįmoka į valstybės biudžetą. Auditoriai teigia, kad taip pažeidžiamas Biudžeto sandaros įstatymas, nes surenkami mokesčiai, privalomos įmokos ir rinkliavos gali būti perskirstomi tik per nacionalinį biudžetą.
Valstybės kontrolė nustatė, kad komisijos pajamos buvo didesnės už išlaidas, todėl ji nuolat turėjo pinigų likutį, kuris praėjusių metų pabaigoje sudarė 2,3 mln. litų. Dalis likučio buvo dedama į terminuotus indėlius, tačiau auditoriai teigia, kad neteisėtai. Atsižvelgdama į pastabas komisija indėlio sutartį jau nutraukė.
Valstybės kontrolė taip pat pastebi, kad komisija, siūlydama spręsti teisinio statuso neapibrėžtumo problemą, parengė Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo ir komisijos nuostatų projektus ir pateikė Seimo komitetams bei Seimo sudarytai darbo grupei.
