(A.Ufarto/BFL nuotr.)
Ar reikia ir popierinės versijos?
Didelė dalis parlamentarų neigiamai vertina teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus pateiktą Teisėkūros pagrindų įstatymo projektą, numatantį teisės aktų skelbimą perkelti į internetinę erdvę. Pritarus R. Šimašiaus pasiūlymams teisės aktus skelbiančios „Valstybės žinios“ liktų be darbo.
Praėjusį antradienį Seime pritrūko parlamentarų balsų priimti ministro teiktą įstatymo projektą. Kaip savo tinklaraštyje pastebėjo R. Šimašius, balsuojant dėl projekto priėmimo, „dingo“ kelios dešimtys Seimo narių. Ministras juos pavadino „valstybininkais“, aktyviai kovojančiais už leidyklos „Valstybės žinios“ išsaugojimą.
Antradienio darbotvarkėje užfiksuota, jog kelioms minutėms išsiregistravo beveik visi Socialdemokratų bei „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijų nariai. Ta pati istorija pasikartojo ir ketvirtadienį – priėmimo stadijoje balsavo tik Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų bei Liberalų sąjūdžio atstovai Seime. Įstatymo projekto priėmimas atidėtas.
Vienas nusprendusių nebalsuoti – socialdemokratas Vytenis Andriukaitis, IQ.lt paaiškinęs, jog teisės aktų skelbimas spausdintoje formoje – būtina praktika ir elektroninė versija jos nepakeis: „Spausdinta forma paskelbti įstatymai – tam tikras etalonas. Žinoma, praktikoje galima naudotis elektroniniu formatu, tačiau negalima perlenkti lazdos su tokia modernizacija. Tai tas pats kas saldainio laižymas per stiklą, turi egzistuoti autentiškų duomenų bazė.“
Siūlomas įstatymas numato, jog visi teisės aktai, valstybinių institucijų pranešimai būtų spausdinami ne „Valstybės žiniose“ bei „Informaciniuose pranešimuose“, tačiau pateikiami elektroniniame Teisės aktų registre.
Nors socialdemokratai skelbia bandantys išsaugoti spausdintą žodį, konservatorius Stasys Šedbaras, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, teigė, jog tai tik bandymas išsaugoti buvusio parlamentaro, socialdemokrato Jono Liongino darbo vietą „Valstybės žinių“ direktoriaus pozicijoje.
„Be to, kad reikia spausdinto teisės aktų paskelbimo varianto, jokių argumentų nebuvo išsakyta. Tad galima spėti, jog tokiu būdu tik bandoma išsaugoti kolegos įmonę. Mano nuomone, toks leidinys šiai dienai jau nebeaktualus. Aš jau ilgą laiką, būdamas advokatu, nebeužsakinėjau „Valstybės žinių“, – teigė S. Šedbaras.
Pats J. Lionginas laikosi kiek nuosaikesnės pozicijos – esą spausdintas žodis miršta, tačiau Seimui priklausanti leidykla „Valstybės žinios“ geba prisitaikyti prie besikeičiančių tendencijų. Nuo 2002 m. tiek tris kartus per savaitę leidžiamos „Valstybės žinios“, tiek kartą per savaitę išeinantis leidinys „Informaciniai pranešimai“ yra platinamas ir PDF formatu, o elektroninių leidinių prenumerata atsieina kelis kartus pigiau. „Valstybės žinių“ versija popieriuje metams kainuoja798,6 lito, tuo metu elektroninė versija – 246,84 lito.
J. Lionginas teigė, jog kasmet prenumeruojančių spausdintus leidinius vis mažėja. Šiuo metu yra apie 1300 „Valstybės žinių“ prenumeratorių, elektroninės versijos naudotojų – kur kas daugiau, tačiau skaičiaus negalėjo įvardinti.
„Popierinis variantas turi numirti sava mirtimi. Mano nuomone, jis bus nereikalingas po 2-4 metų. Matome, jog spausdintos leidinių versijos vis dar paklausios rajonuose įsikūrusiose privačiose įmonėse, jie sudaro apie 70 proc. mūsų klientų. Manau, reikia reaguoti į klientų poreikius“, – aiškino J. Lionginas.
Seimui priklausančioje leidykloje šiuo metu dirba 23 žmonės. Valstybės finansavimo įstaiga negauna, tad J. Lionginas nesupranta, kodėl jo vadovaujamos įmonės norima nusikratyti.
„Valstybės žinių“ direktorius vardijo, jog tradicija spausdinti teisės aktus gyvuoja didžiojoje daugumoje demokratinių šalių, o atsižvelgiant į interneto vystymosi ir paklausos augimo spartą, ir teisės aktų spausdinimas galėtų tapti tik simboliniu aktu: „Galima ateityje spausdinti tik tiek, kad būtų aprūpinamos pagrindinės šalies valdžios institucijos, bibliotekos. Ateityje gali pakakti ir 100 „Valstybės žinių“ egzempliorių.“
Tuo metu R. Šimašius savo tinklaraštyje vardija elektroninės Teisės aktų registro versijos privalumus: oficialūs teisės aktų tekstai visiems prieinami nemokamai, informacijos talpinimas taip pat nebūtų apmokestinamas, naudoti elektroninę versiją būtų patogiau.
Teisėkūros pagrindų įstatymo projektas Seimui pateiktas jau 2010 m. pradžioje. Šiuo metu projekto oponentai siekia, jog būtų pratęstas senojo įstatymo galiojimas iki 2015 m., tuo metu konservatoriai ir Liberalų sąjūdis tikisi naująjį variantą priimti dar šio Seimo kadencijoje. Tiesa, nei viena pusė negalvoja apie kompromisinį problemos variantą, vienas jų – „Valstybės žinių“ persikvalifikavimas ir teisės aktų bazės formos keitimas.
Didžioji dauguma parlamentarų neigiamai vertina teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus pateiktą Teisėkūros pagrindų įstatymo projektą, numatantį teisės aktų skelbimą perkelti į internetinę erdvę. Tokiu atveju teisės aktus skelbiančios „Valstybės žinios“ liktų be darbo.
Praėjusį antradienį Seime pritrūko parlamentarų balsų priimti ministro teiktą įstatymo projektą. Kaip savo tinklaraštyje pastebėjo R. Šimašius, balsuojant dėl projekto priėmimo, „dingo“ kelios dešimtys Seimo narių. Ministras juos pavadino „valstybininkais“, aktyviai kovojančiais už leidyklos „Valstybės žinios“ išsaugojimą.
Antradienio darbotvarkėje užfiksuota, jog kelioms minutėms išsiregistravo beveik visi Socialdemokratų partijos bei „Tvarkos ir teisingumo“ partijų frakcijų nariai.
Ta pati istorija pasikartojo ir ketvirtadienį – priėmimo stadijoje balsavo tik Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų bei Liberalų sąjūdžio atstovai Seime. Įstatymo projekto prieėmimas atidėtas.
Vienas nusprendusių nebalsuoti – socialdemokratas Vytenis Andriukaitis, IQ.lt paaiškinęs, jog teisės aktų skelbimas spausdintinėje formoje – būtina praktika ir elektroninė versija jos nepakeis: „Spausdintine forma paskelbti įstatymai – tam tikras etalonas. Žinoma, praktikoje galima naudotis elektroniniu formatu, tačiau negalima perlenkti lazdos su tokia modernizacija. Tai tas pats kas saldainio laižymas per stiklą, turi egzistuoti autentiškų duomenų bazė.“
Siūlomas įstatymas numato, jog visi teisės aktai, valstybinių institucijų pranešimai būtų spausdinami ne „Valstybės žiniose“ bei „Informaciniuose pranešimuose“, tačiau pateikiami elektroniniame Teisės aktų registre.
Nors socialdemokratai skelbia bandantys išsaugoti spausdintinį žodį, konservatorius Stasys Šedbaras, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, teigė, jog tai tik bandymas išsaugoti buvusio parlamentaro, socialdemokrato Jono Liongino darbo vietą „Valstybės žinių“ direktoriaus pozicijoje.
„Be to, kad reikia spausdintinio teisės aktų paskelbimo varianto, jokių argumentų nebuvo išsakyta. Tad galima spėti, jog tokiu būdu tik bandoma išsaugoti kolegos įmonę. Mano nuomone, toks leidinys šiai dienai jau nebeaktualus. Aš jau ilgą laiką, būdamas advokatu, nebeužsakinėjau „Valstybės žinių“, – teigė S. Šedbaras.
Pats J. Lionginas laikosi kiek nuosaikesnės pozicijos – spausdintinis žodis miršta, tačiau Seimui priklausanti leidykla „Valstybės žinios“ geba prisitaikyti prie besikeičiančių tendencijų. Nuo 2002 m. tiek tris kartus per savaitę leidžiamos „Valstybės žinios“, tiek kartą per savaitę išeinantis leidinys „Informaciniai pranešimai“ yra platinamas ir PDF formatu, o elektroninių leidinių prenumerata atsieina dvigubai pigiau. „Valstybės žinių“ spausdintinis variantas metams kainuoja798,6 lito, tuo metu elektroninė versija – 246,84 lito.
J. Lionginas teigė, jog kasmet prenumeruojančių spausdintinius leidinius vis mažėja. Šiuo metu yra apie 1300 „Valstybės žinių“ prenumeratorių, elektroninės versijos naudotojų – kur kas daugiau, tačiau skaičiaus negalėjo įvardinti.
„Popierinis variantas turi numirti sava mirtimi. Mano nuomone, jis bus nereikalingas po 2-4 metų. Matome, jog spausdintinės leidinių versijos vis dar paklausios rajonuose įsikūrusiose privačiose įmonėse, jie sudaro apie 70 proc. mūsų klientų. Manau, reikia reaguoti į klientų poreikius“, – aiškino J. Lionginas.
Seimui priklausančioje leidykloje šiuo metu dirba 23 žmonės. Valstybės finansavimo įstaiga negauna, tad J. Lionginas nesupranta, kodėl jo vadovaujamos įmonės norima nusikratyti.
„Valstybės žinių“ direktorius vardijo, jog tradicija spausdinti teisės aktus gyvuoja didžiojoje daugumoje demokratinių šalių, o atsižvelgiant į interneto vystymosi ir paklausos augimo spartą, taip pat ir teisės aktų spausdinimas galėtų tapti tik simboliniu aktu: „Galima ateityjeali ir spausdinti tik tiek, kad būtų aprūpinamos pagrindinės šalies valdžios institucijos, bibliotekos. Ateityje gali pakakti ir 100 „Valstybės žinių“ egzempliorių.“
Tuo metu R. Šimašius savo tinklaraštyje vardija elektroninės Teisės aktų registro versijos privalumus: oficialūs teisės aktų tekstai visiems prieinami nemokamai, informacijos talpinimas taip pat nebūtų apmokestinamas, elektroninės versijos naudojimas būtų patogesnis.
Teisėkūros pagrindų įstatymo projektas Seimui pateiktas jau 2010 m. pradžioje. Šiuo metu projekto oponentai siekia, jog būtų pratęstas senojo įstatymo galiojimas iki 2015 m., tuo metu konservatoriai ir Liberalų sąjūdis tikisi naująjį variantą priimti dar šio Seimo kadencijoje.
Tiesa, nei viena pusė negalvoja apie kompromisinį problemos variantą, vienas jų – „Valstybės žinių“ persikvalifikavimas ir teisės aktų bazės formos keitimas.
