R.Sikorskis: Vokietija puikiai žino, kad euro zoną gali išgelbėti tik ji.
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis viešėdamas Berlyne pirmadienio vakarą perskaitė „išskirtinė“ kalbą, kurioje sukritikavo Vokietijos vyriausybę dėl neveiklumo sprendžiant euro zonos krizę ir teigė, kad ši šalis turi prisiimti „išskirtinę atsakomybę“.
„Iš Vokietijos aš reikalauju, kad jūsų ir mūsų labui padėtumėte išgyventi ir klestėti. Jūs puikiai žinote, kad niekas kitas to negali padaryti. Aš, ko gero, būsiu pirmasis tai pasakęs Lenkijos užsienio reikalų ministras, bet štai: aš bijau Vokietijos galios mažiau nei pradedu bijoti jos neveiklumo“, – kalbėjo R. Sikorskis.
Tai ne tik pirmas oficialus ir atviras tokio politinio lygio priekaištas Vokietijai. Tai ir didelis Lenkijos žingsnis kelyje į Europos sunkiasvorių politiką, sulaukęs nemažo Vakarų žiniasklaidos dėmesio. Politiko kalbą pateko į pirmojo „Financial Times“ puslapio naujienas. Dienraštis pavadino ją „išskirtiniu kreipimusi“ ir atskiroje skiltyje išspausdino jos ištraukas.
R. Sikorskis sukritikavo Berlynui patogų ir šalyje vyraujantį Europos padalijimą į drausmingąją Vokietiją ir švaistūniškuosius Pietus. Lenkijos užsienio reikalų ministras teigė, kad Berlynas pats ne kartą yra sulaužęs taisykles, apie kurias dabar pamokslauja.
„Visų pirma, mes prašome, kad Vokietija pripažintų, jog ji gauna daugiausia naudos iš dabartinės tvarkos, taigi ji turi ir didžiausią įsipareigojimą tą tvarką išlaikyti. Antra, kaip jūs geriausiai žinote, nesate tik nekalta kitų [šalių] išlaidavimo auka. Jūs, kurie turėjote žinoti geriau, taip pat sulaužėte Stabilumo ir augimo paktą ir jūsų bankai taip pat neatsakingai pirko rizikingas obligacijas. Trečia, investuotojams parduodant pažeidžiamų valstybių obligacijas ir pabėgus į saugesnes vietas, jūsų skolinimosi kaina buvo žemesnė nei paprastai“, – Vokietiją kritikavo R. Sikorskis.
Pasak jo, krizė yra susijusi ne tik su valstybių skolomis, bet „visų pirma pasitikėjimu ir, tiksliau sakant, patikimumu“.
„Būkime sau nuoširdūs ir pripažinkime, kad rinkos turi visas teises abejoti euro zonos patikimumu. Juk Stabilumo ir augimo paktas buvo sulaužytas daugiau nei 60 kartų! Ir ne tik mažesniųjų sunkumus patiriančių valstybių, bet ir jo kūrėjų pačiame euro zonos branduolyje“, – teigė R. Sikorskis.
Lenkų ministro žodžiai skamba unisonu su pirmadienį išleista Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) analize, kurioje nuo 2,3 proc. iki 1,6 proc. sumažinta organizacijai priklausančių turtingiausių pasaulio ekonomikų augimo prognozė, o euro zonai vietoje 2 proc. numatytas stagnacinis 0,2 proc. augimas.
EBPO teigia, kad Europos lyderiai iki šiol nesugebėjo susitarti dėl nuoseklaus skolų krizės suvaldymo plano ir „didelis neigiamas įvykis“ gali lemti Europos recesiją, kuri įtrauktų ir visą pasaulio ekonomiką. Susidariusioje situacijoje, EBPO teigimu, turėtų stipriai įsikišti Europos centrinis bankas – sumažinti palūkanų normas ir išplėsti balansinę sąskaitą. Be to, turėtų būti sustiprintas Europos finansinio stabilumo mechanizmas.
Tačiau Vokietija šiuo metu kalba apie vadinamosios „stabilumo sąjungos“ kūrimą – keičiant ES sutartis numatyti bendrą fiskalinės disciplinos reguliavimą bei sankcijas už jo nesilaikymą.
