Nors Panevėžį slegia 25 mln. eurų skola, šįmet iš biudžeto bus išmokėtos išeitinės kompensacijos kadenciją baigusiems politikams, o pasiliekantiems numatyti priedai.
Nors Panevėžį slegia 25 mln. eurų skola, nueinanti valdžia pasirūpino, kad 37 pavaldinių piniginės papilnėtų. U. Mikaliūno nuotr.
Pasiruošė atsisveikinti
670 eurų – maždaug tiek tektų kiekvienam panevėžiečiui padalijus šių metų miesto biudžeto pyragą. Aukštaitijos sostinė 2015-aisiais gyvens iš 65 mln. eurų, bet slegiama 25 mln. eurų skolos.
Paskutines kadencijos dienas skaičiuojančios Savivaldybės tarybos vakar patvirtinto biudžeto didžiausia dalis – 60 proc. – numatyta darbo užmokesčiui išmokėti.
Nors biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimams, kaip ir pernai, lėšų politikai skyrė 11-ai su puse mėnesio, tačiau šįmet iš miesto kišenės teks išmokėti apie 50 tūkst. eurų išeitinių kompensacijų kadenciją baigusiems politikams – merui, dviem vicemerams, administracijos direktorei ir abiem jos pavaduotojams bei penkiems Tarybos sekretoriato politinio pasitikėjimo darbuotojams.
Nueinanti valdžia pasirūpino ir pasiliekančiaisiais. Tarybai dar nė nepatvirtinus biudžeto, Savivaldybės administracijos vadovai 37-iems pavaldiniams, kai kuriems dar neišdirbusiems nė metų, pakėlė kategorijas arba kvalifikacines klases už esą gerą ir nuoširdų darbą. Jų atlyginimų priedams šiųmečiame biudžete numatyta 28 tūkst. eurų.
Paskatino ir senbuvius, ir naujokus
Į 37-ių Savivaldybės darbuotojų, kuriems nuo kovo bus mokami didesni atlyginimų priedai, sąrašą pateko pusės skyrių vedėjai. Administracijos direktorės Kristinos Nakutytės vadovaujama 7-ių narių komisija kategorijas arba kvalifikacines klases padidino Švietimo, Civilinės metrikacijos, Ekonomikos ir turto valdymo, Finansų ir biudžeto, Buhalterinės apskaitos, Informacinės ir visuomeninės plėtros, Investicijų, Kultūros ir meno, Ryšių su visuomene, Sveikatos, Užsienio ryšių, Personalo, Vaiko teisių apsaugos, Teisės skyrių ir netgi už netvarką mieste dažniausiai kritikuojamo Miesto ūkio skyriaus vedėjams.
Tarp aukštesnes klases gavusių skyrių specialistų – ir dar negalintieji pasigirti didele darbo patirtimi.
Buvusiai verslininkei Jurgai Silantjevai, tik praėjusių metų birželį konkurse į Personalo skyriaus specialisto vietą įveikusiai 56-is pretendentus, suteikta žemiausia, 3-ioji klasė.
„Įstatymas leido jai iš karto laimėjus konkursą suteikti 3-iąją klasę, bet ji buvo visai naujas žmogus Savivaldybėje ir norėjome pasižiūrėti, kaip dirbs, kaip seksis atlikti suformuluotas užduotis. Dar kartą įsitikinau, kad atsirinkau šaunią darbuotoją“, – „Sekundei“ teigė Personalo skyriaus vedėja Inga Kučienė.
Kvalifikacinė klasė iš 3-iosios į 2-ąją pakelta ir nuo pernai gegužės Personalo skyriuje dirbančiai Rasai Ignatavičienei. Specialistė į Personalo skyrių perėjo prieš tai ketverius metus išdirbusi Viešosios tvarkos ir kontrolės skyriuje.
„Specialistės puikiai atliko joms pateiktas užduotis. Tai nėra papildomos užduotys, suformuluotos pagal jų esamas pareigybes. Moterys dirbo puikiai ir net viršijo rodiklius. Aš, kaip vedėja, esu žmogiška ir gera, bet esu ir griežta, reikalauju iš savo darbuotojų“, – paskatinimą pavaldinėms motyvavo I. Kučienė.
Valstybės tarnautojai irgi žmonės
I. Kučienės teigimu, kategorijos arba kvalifikacinės klasės valstybės tarnautojams keliamos atsižvelgus ne į jų darbo stažą, o nuopelnus. Teisės aktai numato, kad valstybės tarnautojas, išdirbęs vos pusę metų, už gerą darbą jau gali būti įvertinamas papildomu atlygiu arba jam net paaukštinamos pareigos.
„Vertinamas ne stažas, o kaip žmogus dirba. Juk yra valstybės tarnautojų, dirbančių ir dešimt, dvidešimt metų, kuriems tik svarbu popierėlius sutvarkyti, nerodančių iniciatyvos, kad tik ramiai sėdėtų“, – sako I. Kučienė.
Valstybės tarnautojams suteiktos kvalifikacinės klasės reiškia visus metus papildomą priedą prie atlyginimo. Žemiausioji, 3-ioji klasė, garantuoja 15 proc. priedą, už 2-ąją klasę pridedama 30 proc., o valstybės tarnautojams, kuriems viršininkai nepagailėjo 1-osios klasės, atlyginimas padidėja 50 proc.
„Galiu ranką prie širdies pridėjusi pasakyti, kad komisija valstybės tarnautojus vertino labai griežtai, nedalijo nei kategorijų, nei kvalifikacinių klasių veltui. Buvo labai įdėmiai kalbama, kokius darbus atliko ir kokius numato perspektyvoje. Tokie vertinimai vyksta visose valstybės institucijose. Valstybės tarnautojas, nors gal kam ir labai būtų keista, irgi žmogus“, – sako I. Kučienė.
Priedus vadina simboliniais
Savivaldybės administracijos direktorė Kristina Nakutytė tvirtina, jog tai, kad biudžetininkų atlyginimams tenka didžioji miesto kišenės dalis, neturėtų stebinti. Anot jos, vis daugiau biudžeto lėšų darbo užmokesčiui tenka skirti dėl pastarųjų kelerių metų Vyriausybės ir Seimo politikos – augusios minimalios mėnesio algos ir kitų finansinių rodiklių.
Anot jos, 37 pavaldiniai, įvertinti už labai gerą praėjusių metų darbą, finansiškai ne ką praturtėjo – prie pagrindinių atlyginimų jiems prisidėjo vidutiniškai po 60 eurų.
„Jei specialistė, gaudavusi 550 eurų, gaus 60–70 eurų daugiau, ar čia labai daug?“ – aiškino K. Nakutytė, pavyzdžiu parodydama mažiausiai uždirbantį specialistą, bet ne skyriaus vedėją.
Anot K. Nakutytės, Savivaldybės administracija tik teoriškai pridėjo priedus geriausiai dirbusiesiems. Esą jei miesto Taryba nebūtų pritarusi, finansinio paskatinimo darbuotojai nebūtų gavę.
Tačiau Savivaldybės taryba vakar aiškino nebegalinti delsti ir privalanti skubiai tvirtinti biudžetą. Mat Finansų ministerija įspėjo Panevėžį šių metų biudžetą patvirtinti iki vasario 24-osios, priešingu atveju iš valstybės kišenės nebūtų pervedamos nei socialinėms pašalpoms mokėti skirtosios, nei mokinio krepšelio lėšos.
Tik aštuoni Tarybos nariai iš 29-ių laikėsi pozicijos svarbiausią metų darbą – biudžeto dalybas – palikti po rinkimų miesto vairą į savo rankas paimsiantiems kitiems politikams. Jų nuomone, dar mėnesį Panevėžys būtų išgyvenęs ir be valstybės paramos, vien iš savo surenkamų mokesčių.
Pravalgo daugiau
65 mln. eurų biudžetą padalijusi Taryba jau paliko darbo įpėdiniams – surasti 4,5 mln. eurų patenkinti įvairiems politikų prašymams.
Savivaldybės Ekonomikos ir finansų skyriaus vedėjos Onos Chomentauskienės teigimu, papildomų pajamų tikimasi surinkti iš Savivaldybės įmonių dividendų ir įvairių mokesčių.
Tačiau Tarybos nario Viktoro Trofimovo nuomone, patvirtintas biudžetas nesubalansuotas, pajamos neatitinka išlaidų. Be to, anot jo, šios kadencijos miesto valdančiųjų ypatumas, kad darbo užmokesčio fondas biudžete siekia net 60 proc., nors praėjusių kadencijų siekė apie 50 proc.
„Tai rodo, kad miestas vis daugiau biudžeto lėšų pravalgo, nei skiria investicijoms – materialinėms arba moralinėms. Vėlgi biudžete nenumatyta išlaidų būtiniausioms reikmėms, pavyzdžiui, už biudžetinių įstaigų šildymą. Kaip ir kiekvienais metais, tokios skolos bus slepiamos po reikalavimais, perleistais bankams“, – įvertino V. Trofimovas.
Po rinkimų – nors ir tvanas
V. Trofimovas sutinka, kad valstybės tarnautojams gali būti padidintos kategorijos arba kvalifikacinės klasės už gerą darbą, tai numato ir įstatymas. Tačiau jį stebina, kad Panevėžio savivaldybės vadovai tą suskubo padaryti iki Tarybos posėdžio, dar nežinodami, kokią biudžeto dalį politikai atseikės atlyginimams.
„Vilniaus savivaldybė patvirtino biudžetą, o po to vertino, kiek jame turi lėšų ir kaip skatinti darbuotojus. Panevėžyje kažkodėl padaryta atvirkščiai“, – pažymi V. Trofimovas.
Savivaldybę slegiant 25 mln. eurų skolai, jo nuomone, protingiau būtų buvę valstybės tarnautojus už ypatingus nuopelnus paskatinti vienkartinėmis išmokomis, o ne padidinti darbo užmokestį visiems metams.
„Akivaizdu, kad siekiama paskutinę akimirką išleisti biudžeto pinigus. Turbūt Panevėžio valdžioje esanti partija „Tvarka ir teisingumas“ abejoja, kad kitą kadenciją turės galimybę užimti tas pačias pozicijas. Biudžeto atidėjimas būtų buvęs logiškas. Nauja valdžia biudžetą padalytų racionaliai, žvelgdama į perspektyvą, o dabar esmė išleisti pinigus, o po mūsų nors ir tvanas“, – mano V. Trofimovas.
Ledo arena tirpsta
Kad politikams po rinkimų – nors ir tvanas, įsitikinti turėjo ir Panevėžio ledo ritulininkai. Iš Tarybos posėdžio jie vakar išėjo kaip po šalto dušo. Mat apskaičiavę, kiek skirs pinigų politikų išeitinėms išmokoms, kiek – priedams už esą gerus darbus, valdantieji pamiršo praėjusiame Tarybos posėdyje duotą pažadą iš biudžeto skirti 100 tūkst. eurų būsimajai Panevėžio ledo arenai. Tokią sąlygą Savivaldybei buvo iškėlusi Nacionalinė ledo ritulio lyga, pateikusi raštišką pažadą prisidėti 200 tūkst. eurų. Už lygos ir Savivaldybės susidėtus 300 tūkst. eurų planuota dabartinę neveikiančią čiuožyklą „Aukštaitijos“ sporto komplekso teritorijoje paversti pirmąja Lietuvoje ledo arena po stogine. Tokia arena su dirbtine šaldymo įranga veiktų nuo spalio 1-osios iki vėlyvo pavasario.
Miesto Taryba, maždaug prieš mėnesį pažadėjusi arenai surasti biudžete 100 tūkst. eurų, vakar pareiškė pinigų negalinti skirti, nes Nacionalinės ledo ritulio lygos raštiškas pasižadėjimas prisidėti dvigubai daugiau esą nieko vertas.
„Aš, kaip buvusi Savivaldybės kontrolierė, skirčiau baudą buhalterei, kuri tokio rašto pagrindu pervestų pinigus“, – aiškino Ekonomikos komiteto pirmininkė, konservatorė Marija Danutė Kažukauskienė.
Anot jos, Savivaldybė arenai pinigus galėtų skirti tik turėdama su lyga pasirašytą sutartį dėl finansavimo.
Vienas didžiausių ledo arenos iniciatorių ir entuziastų, ledo ritulio klubo „Olimpas“ vadovas Artūras Blažinskas nuogąstauja, kad politikams suabejojus lygos sąžiningumu Panevėžiui gali tekti laidoti viltis turėti ledo areną. Mat į lygos kišenę dairosi ir pinigų tokiai arenai laukia Visaginas.
A. Blažinską stebina, kad sutarties su lyga Taryba pradėjo reikalauti dabar, nors kai Panevėžyje lankėsi jos vadovai, miesto valdžia esą apie tai nė neužsiminė – jai pakako ir raštiško ledo ritulininkų patvirtinimo.
Ar lyga sutiks pasirašyti sutartį ir atseikėti 200 tūkst. eurų neturėdama įrodymų, kad prasiskolinusi Panevėžio savivaldybė tikrai suras 100 tūkst. eurų, A. Blažinskas pripažįsta abejojantis.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
