Pyrago dalybose – duoklė politikai

Bedarbių ir išlaidų daugiau

Jei šiųmetis miesto biudžeto „pyragas“ būtų išdalytas visiems
panevėžiečiams, kiekvienam tektų vidutiniškai 2130 litų, tai yra 350 litų
daugiau nei pernai.

Panevėžys šiais metais planuoja išgyventi iš 323 mln. litų.
Tokio dydžio miesto iždą patvirtinusi Taryba viliasi, kad Aukštaitijos sostinė
šįmet galės išleisti 32 mln. litų daugiau nei 2010-aisiais. Optimistinį šiųmetį
biudžetą parėmė 18-a iš posėdyje dalyvavusių 28-ių Tarybos narių.

Savivaldybės Finansų ir biudžeto skyriaus vedėjos Onos
Chomentauskienės teigimu, maždaug pusė lėšų – 119 mln. litų Panevėžiui bus
atseikėta iš valstybės iždo. Likusią dalį miestui teks užsidirbti pačiam. Kaip
ir kasmet, pagrindinis pinigų šaltinis išlieka gyventojų pajamų mokestis. Vien
tik iš jo Tarybos nariai tikisi surinkti 83 mln. litų.

Ar politikų planai šiemet surinkti ir išleisti daugiau nei
pernai realūs, priklausys nuo pagrindinio miesto ekonomikos variklio – dirbančių
panevėžiečių skaičiaus. 2010-aisiais į Panevėžio biudžetą gyventojų pajamų
mokesčio surinkta 5 mln. litų mažiau, nei planavo politikai, nors pernai vasarį
Aukštaitijos sostinėje darbo ieškojo 11 tūkst. 300 gyventojų, tai yra 15,3 proc.
darbingo amžiaus panevėžiečių. Šįmet nedarbo lygis, nors ir šiek tiek, tačiau
dar aukštesnis. Šiuo metu pragyvenimo šaltinio neturi 11 tūkst. 700 miesto
gyventojų, nedarbo lygis siekia 15,9 proc.

Panevėžio darbo birža siekia kas mėnesį nedarbo lygi sumažinti
bent simboliškai. Per pastarąjį mėnesį mieste nedarbas krito 0,3 proc.

Pažadėjo daugiau iš baimės

Darbo biržos direktorius Viktoras Trofimovas neslepia, kad
tikėtis didelio pagerėjimo, o kartu – ir didesnių įplaukų į miesto iždą,
nerealu.

„Darbo biržos tikslas – sumažinti nedarbo rodiklį, ypač
sutelkus dėmesį į nelegaliai dirbančius bedarbius. Išbraukus fiktyvius bedarbius
iš Darbo biržos klientų sąrašų, nedarbo lygis sumažėtų, būtų legalizuotas tokių
žmonių verslas, todėl, rodos, turėtų į Savivaldybės biudžetą padidėti įplaukos
iš gyventojų pajamų mokesčio“, – svarsto V.Trofimovas.

Tačiau direktorius pripažįsta, kad prognozuoti biudžeto augimą
būtų pernelyg optimistiška.

„Mane gąsdina du skaičiai miesto biudžete. Pernai socialinėms
išmokoms Panevėžys išleido 28 mln. litų, šiemet tam numatyta jau 33,5 mln. litų.
Taigi miestas turės daugiau socialiai remtinų gyventojų, vadinasi, tiek pat arba
labai nedaug mažiau bedarbių“, – pagerėjimo nemato V.Trofimovas.

Jis svarsto, kad sunkmečiui tebegrasant nedarbu ir augant
valstybės išlaikytinių gretoms, miesto Tarybos valdančioji dauguma už biudžetą
su gerokai didesnėmis išlaidomis nei pernai balsavo ne dėl ekonominių, o
politinių išskaičiavimų.

„Prognozuoti didelį biudžeto augimą – per daug optimistiška. Tą
sakau remdamasis statistika, ekonominiais skaičiavimais, o ne noru įsiteikti
rinkėjams. Pavyzdžiui, sporto programai šiemet biudžete numatytas daugiau nei
triskart didesnis finansavimas nei pernai. Biudžetas nepagrįstai 32 mln. litų
padidintas vien tam, kad jis būtų patvirtintas ir prieš pat rinkimus neiširtų
valdančioji dauguma“, – įsitikinęs V.Trofimovas.

Finansų ekspertai optimizmu netiki

Kad Savivaldybei pavyks surinkti tiek lėšų, kad galėtų išleisti
32 mln. litų daugiau nei pernai, pripažįsta rimtai abejojantis ir Panevėžio
apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininkas Aldas
Skvarnavičius.

Anot jo, pernai Finansų ministerija kartu su VMI planavo, kad
panevėžiečiai sumokės 72,9 mln. litų gyventojų pajamų mokesčio. Šiemet finansų
ekspertai apskaičiavo, kad Aukštaitijos sostinei pavyks surinkti ne daugiau nei
67,2 mln. litų.

Nors, A.Skvarnavičiaus teigimu, Finansų ministerija
savivaldybėms prognozes sudaro itin skrupulingai ir jau daugelį metų jos
pasitvirtina, Panevėžio politikai išlaidas suplanavo taip, tarsi jau vien iš
gyventojų pajamų mokesčio pavyktų surinkti net 16 mln. litų daugiau, nei
suskaičiavo ministerija.

Panevėžio apskrities VMI viršininkas įsitikinęs, kad
Savivaldybei pasiekti politikų nubrėžtą tikslą bus labai sunku arba – net
neįmanoma.

„Praėjusiais metais Savivaldybei nuo surinkto gyventojų pajamų
mokesčio atitekdavo 73,47 proc., šiemet šita dalis sumažėjusi iki 61,6 proc. Jei
Savivaldybė surinktų tiek pat gyventojų pajamų mokesčio, kiek 2010-aisiais, tai
į jos biudžetą atitektų 11,87 proc. mažiau lėšų nei pernai. Vadinasi, šiais
metais surinkti planuojamas pajamas bus sunkiau, net jei nedarbo lygis
sumažėtų“, – skaičiavo A.Skvarnavičius.

Plačiau skaitykite 2011 m. vasario 22 d. dienraštyje
„Sekundė“.

Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ