Privačių namų gyventojai, susivilioję pažadais, kad rūšiuodami atliekas sutaupys jų išvežimo sąskaita, kiemus apsistatė Savivaldybės išdalytais konteineriais. Tačiau rūšiavimas atsisuko kitu galu – jie nebesukaupia nustatytos normos mišrių atliekų ir skundžiasi, kad yra verčiami mokėti už orą.
Gyventojai skundžiasi, kad pasistačius papildomus du konteinerius rūšiavimui beveik nebelieka ką mesti į mišrių atliekų konteinerį. U. Mikaliūno nuotr.
Normos kelia abejonių
Daug metų vėją dėl netobulos atliekų surinkimo tvarkos Panevėžio mieste kėlę privačių namų gyventojai nuo šių metų, jeigu jas rūšiuoja, turi galimybę kartą per metus pasikeisti mišrių komunalinių atliekų konteinerį į mažesnį, rečiau išvežti šiukšles.
Tačiau žmonės vis tiek nerimsta. Dalis privačių valdų savininkų skundžiasi, kad Savivaldybės nustatyta minimali susidarančių atliekų norma per metus yra iš piršto laužta, ką jau kalbėti apie standartinę normą nerūšiuojant.
Pasak jų, kieme pasistačius papildomus du – 240 ir 120 litrų konteinerius rūšiavimui beveik nebelieka ką mesti į mišrių atliekų konteinerį. Atliekų surinkimo tvarka ypač nepatenkinti gyventojai, kurių vaikai emigravę, gyvena kituose šalies miestuose, bet yra registruoti Panevėžyje.
„Vienas sūnus dirba užsienyje, kitas irgi su mumis negyvena, o „Panevėžio specialus autotransportas“ vis tiek neleidžia retinti šiukšlių išvežimo. Mes jas rūšiuojame – stiklinę, plastikinę pakuotę metame į bendrus rūšiavimo konteinerius“, – „Sekundei“ teigė Rožyne gyvenantis Virginijus Morkūnas.
Panašių nepatenkintų atliekų surinkimo tvarka gyventojų skambučių redakcija sulaukia beveik kas savaitę.
Nemotyvuoja rūšiuoti
Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro (PRATC) direktorius Arturas Grucė, kaip miesto gyventojas, taip pat nepatenkintas esama tvarka. Pasak jo, Savivaldybės nustatytos normos nemotyvuoja žmonių rūšiuoti.
A. Grucės keturių asmenų šeima gyvena nuosavame name, yra pasiėmusi rūšiavimui skirtus konteinerius, tačiau vis tiek privalo kas savaitę išvežti po vieną 120 litrų mišrių atliekų konteinerį.
„Jeigu sąžiningai rūšiuoji, prirenki tik pusę konteinerio. Vadinasi, įmonei „Panevėžio specialus autotransportas“ moki už orą“, – tvirtino direktorius.
PRATC vadovo teigimu, Savivaldybei vertėtų peržiūrėti tiek nustatytas standartines, tiek minimalias atliekų susikaupimo normas. Jis įsitikinęs, kad gyventojus labiausiai rūšiuoti skatintų ekonominė nauda, t. y. jeigu jie galėtų sutaupyti pinigų.
Kas nemokama irgi kainuoja
„Panevėžio specialus autotransportas“ ėmė kviesti gyventojus pasirašyti naujų atliekų tvarkymo sutarčių. Tad aistros verda ir pačioje įmonėje.
Įmonės direktorius Valentas Bakšys teigia, kad privatininkų pretenzijos nepagrįstos. Pasak jo, tie gyventojai, kurie pasiėmė konteinerius ir iš tiesų rūšiuoja, kompostuoja atliekas, sutaupo mišrių atliekų sąskaita – pasirašo sutartis dėl mažesnių konteinerių ar retesniems išvežimams.
Ketinama atsisakyti privačių namų kvartaluose pastatytų kolektyvinių rūšiavimo konteinerių, nes gyventojai juos pavertė šiukšlynais. U. Mikaliūno nuotr.
„Bėda ta, kad žmonės nori susimažinti atliekų išvežimą dar labiau, nei nustatyta minimali norma“, – sakė jis.
Direktoriaus teigimu, gyventojams sunku suvokti, kad nemokamas didelių gabaritų atliekų surinkimas, taip pat statybinių, pavojingų atliekų surinkimas specialiose aikštelėse taip pat kainuoja, nes jos niekur neišgaruoja. Kitaip sakant, gyventojai per vadinamąjį konteinerių mokestį turi sumokėti ir už tų atliekų, kurios iš jų valdų surenkamos nemokamai arba kurias jie nemokamai priduoda į minėtas aikšteles, išvežimą.
Neseniai „Panevėžio specialaus autotransporto“ darbuotojai iš vieno privataus namo išvežė net tris mašinas baldų, įvairių rakandų. Jį nusipirkęs savininkas nemokamai atsikratė šlamšto. Tačiau už šią paslaugą netiesiogiai sumokėjo ir pats, ir kiti gyventojai.
„Žmonės mato tik savo konteinerį. Jeigu neprikrauna jo pilno, jau piktinasi, kad moka atseit už orą. Bet kitą mėnesį jis konteinerį prikrauna su kaupu. Vieniems paaiškini ir jie supranta, kiti – niekaip“, – dėstė V. Bakšys.
Gyventojams nekainuoja tik pakuočių surinkimas ir tvarkymas, nes šias išlaidas dengia gamintojai ir importuotojai.
Akmuo į rajono daržą
Panevėžio savivaldybės Miesto ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Vilija Gylienė teigia, kad gyventojai turėtų įsisąmoninti, jog galioja atliekų tvarkymo solidarumo principas – vieną kartą aš pririnkau šiukšlių mažiau, kitas – daugiau, kitą kartą – aš prikaupsiu daugiau, kitas – mažiau.
Pasak V. Gylienės, metinės atliekų normos yra nustatytos į sąvartyną atvežamų atliekų kiekį padalijus iš gyventojų skaičiaus.
Privačioms valdoms, nepriklausomai nuo to, kiek jose gyvena žmonių, per metus nustatyta 1,80 kub. m atliekų norma vienam gyventojui. Jeigu gyventojai rūšiuoja, gali ją susimažinti. Pavyzdžiui, 1–2 asmenų šeima – 1,44 kub. m valdai.
Kaip tai atrodo praktiškai? Jeigu iki šiol tokia šeima per mėnesį išveždavo 2 mažus, 120 litrų talpos, mišrių atliekų konteinerius per mėnesį, dabar gali išvežti vieną.
Namai, kuriuose gyvena 3–4 gyventojai, sukaupiamų atliekų kiekį gali susimažinti iki 2,88 kub. m valdai ir vežti du mažus konteinerius per mėnesį.
Valdoms, kuriose gyvena 3–4 gyventojai, minimalus nustatytas atliekų kiekis per metus 5,76 kub. m. Tai reiškia, kad per mėnesį jie privalo išvežti du didelius konteinerius arba kas savaitę po mažą konteinerį.
Nepatenkintiems privačių namų gyventojams V. Bakšys siūlo pasižiūrėti į daugiabučių namų gyventojus. Jiems ne tik nustatyta didesnė atliekų norma – 2 kub. m per metus kiekvienam, bet ir atliekas rūšiuojantiems nėra galimybės jos susimažinti.
„Kol aikštelės, kur stovi konteineriai, neaptvertos, į juos atliekas verčia kas tik nori“, – paaiškino V. Bakšys.
„Panevėžio specialaus autotransporto“ vadovas teigė, kad Panevėžio rajono gyventojai neretai sučiumpami pilantys šiukšles į daugiabučių konteinerius. Šiemet iš 17 tokių pažeidėjų 7 buvo iš rajono.
„Už jų atliekų tvarkymą sumoka panevėžiečiai – skaičiuojant atliekų normas įskaitomos iš jų į miestą atvežtos ir iš jo į sąvartyną patekusios šiukšlės“, – dėsto direktorius.
Pasak V. Bakšio, tik vieniši gyventojai ne be pagrindo skundžiasi dėl per didelių normų. Jis svarstė, kad nelogiška, jog ta pati norma galioja ir dviem, ir vienam asmeniui.
„Deja, yra nesąžiningų žmonių. Vienai garbaus amžiaus moteriai, kuri skundėsi, kad niekaip nesukaupia nustatytos normos atliekų, išimties tvarka leidome rečiau vežti atliekas. Netrukus ji buvo pastebėta pilanti šiukšles į konteinerį prie daugiabučio“, – „Sekundei“ pasakojo įmonės vadovas.
Nebeliks kolektyvinių rūšiavimo konteinerių
„Panevėžio specialus autotransportas“ jau išdalijo apie 3 tūkst. rūšiavimui skirtų konteinerių komplektų – iš viso beveik 6 tūkst. konteinerių. Iki metų galo ketinama išdalyti 5 tūkst. komplektų. Tiems gyventojams, kuriems konteinerių neužteks, bus pasiūlyti maišai.
„Jei bus konteinerių poreikis, nupirksime jų daugiau. Nesinori pirkti, kai nesi tikras, ar visų privačių valdų savininkai jų pageidaus“, – sako V. Bakšys.
V. Gylienės teigimu, ketinama atsisakyti privačių namų kvartaluose pastatytų kolektyvinių rūšiavimo konteinerių, nes gyventojai juos pavertė šiukšlynais.
Be to, privačioms valdoms išdalijus individualius rūšiavimo konteinerius, kolektyvinių kaip ir nebereikia.
Panevėžio rajono savivaldybės vyriausioji ekologė Sigita Biveinienė, paklausta, kodėl rajonas neseka miesto pavyzdžiu ir nedalija gyventojams rūšiavimo konteinerių, atsakė, kad rajone tokių atliekų surinkimo sąnaudos būtų per didelės. Kita vertus, rajonas žiūri, kas iš to išeis mieste.
Kaip žinoma, nuo 2016 metų vasario įsigalios vienkartinės pakuotės užstato sistema. Gyventojai dalį pakuotės, užuot metę į konteinerius, neš priduoti, nes už ją gaus užmokestį.
Panevėžio savivaldybė nemano, kad kitais metais nebeprireiks rūšiavimo konteinerių.
„Juose kažkiek sumažės atliekų, tad rečiau vešime“, – sakė V. Bakšys.
Dabar didelį rūšiavimo konteinerį, į kurį metama įvairi pakuotė, įmonė veža 1 kartą per mėnesį, mažesnį, į kurį metamas stiklas, – kartą per ketvirtį.
Beje, Panevėžio rajono savivaldybė, skirtingai nei miesto, nėra nustačiusi gyventojams metinių atliekų surinkimo normų. Iš individualių valdų savininkų reikalaujama, kad jie per mėnesį išvežtų bent po 1–2 konteinerius.
S. Biveinienės duomenimis, su atliekų vežėjais – „Panevėžio specialiu autotransportu“ ir „Švaros komanda“ sutartis yra sudarę 89 proc. gyventojų.
Tačiau ne visi veža atliekas taip dažnai, kaip Savivaldybė norėtų.
Inga SMALSKIENĖ
