Kas penktas – 19 proc. – Lietuvos gyventojas “Baltijos tyrimų” prieš antrąjį Seimo rinkimų turą rengtoje apklausoje teigė, kad per paskutinius du mėnesius ekonominė padėtis Lietuvoje pagerėjo, beveik kas trečias – 31 proc. – manė, kad pablogėjo ir pusė – 50 proc. – ekonominės padėties pasikeitimų nematė.
Palyginti su rugsėjo apklausos duomenimis, pastebimai sumažėjo manančių, kad ekonominė šalies padėtis gerėja. Taip manančių skaičius sumenko 7 procentiniais punktais ir 10 procentinių punktų padaugėjo tų, kurie vertino padėtį kaip pablogėjusią.
Šiemet tai jau antras toks ekonominės padėties vertinimo pablogėjimas – pirmas fiksuotas gegužės viduryje, kai įstojus į Europos Sąjungą Lietuvoje padidėjo kai kurių prekių kainos.
Prieš metus – 2003 metų spalio mėnesį – apklausos dalyviai buvo nusiteikę kur kas optimistiškiau. Tuomet 18 proc. jų manė, kad per kelis paskutinius mėnesius ekonominė padėtis pablogėjo.
Tuo tarpu šį spalį net 31 proc. akcentavo ekonominį pablogėjimą. Tačiau, palyginti su 2000 metų spalio mėnesio apklausa, atlikta prieš eilinius Seimo rinkimus, šio rodiklio vertinimai buvo daug blogesni – net 45 proc. apklaustųjų tada šalies ekonominę situaciją vertino kaip blogėjančią ir tik 4 proc. teigė ją gerėjant.
Kad Lietuvoje ekonominė padėtis gerėja, dažniau mano jaunimas iki 30 metų, lietuvių tautybės gyventojai, vadovai, specialistai, tarnautojai bei besimokantis jaunimas. Blogėjančią situaciją dažniau konstatuoja darbininkai, pensininkai, namų šeimininkės ir ypač bedarbiai.
Šalies ekonominės situacijos vertinimas yra labai susijęs su bendrosios valstybės krypties vertinimu. Net 62 proc. tų respondentų, kurie mano, kad reikalai šalyje blogėja, akcentavo ir ekonominės padėties pablogėjimą. Tik 2 proc. jų manė, kad ekonomika pagerėjo. Kas trečias – 33 proc. – bendrosios padėties vertinimo “optimistas” nurodė, kad ekonominė padėtis šalyje gerėja.
Kitos “Baltijos tyrimų” atliktos apklausos duomenimis, spalio mėnesį septintadalis – 15 proc. – Lietuvos gyventojų manė, kad jų šeimos finansinė padėtis per du paskutinius mėnesius pagerėjo, kiek daugiau nei ketvirtadalis – 29 proc. – nurodė, kad pablogėjo, ir daugiau nei pusės – 56 proc. – apklaustųjų nuomone, jų šeimos finansinė padėtis liko nepakitusi.
Palyginti su tokia pat “Baltijos tyrimų” prieš mėnesį atlikta apklausa, 4 procentiniais punktais padaugėjo respondentų, teigusių, jog jų šeimos finansinė padėtis pablogėjo. Per mėnesį manančių, kad šeimos finansinė padėtis pagerėjo, sumažėjo 3 punktais.
Panašus pasitenkinimo šeimos finansine situacija rodiklis buvo gautas ir rugpjūčio mėnesį bei prieš metus – 2003 metų spalį. Prieš 2000 metų Seimo rinkimus pasitenkinimas šeimos finansine padėtimi buvo gerokai blogesnis – tik 5 proc. tada manė, kad jų šeimos finansinė padėtis gerėja, 59 proc. teigė, kad ji nesikeičia, ir net 36 proc. tada savo šeimos finansinę padėtį vertino kaip blogėjančią.
ELTA
