Juoku tautą nuo depresijos gydantis Algimantas Jasiulionis visai nebijo tapti pajuokos objektu. Juokinti žmones jam – kilni, iš prieškario laikų Pupų dėdės paveldėta pareiga. Abu tautos numylėtinius sieja tolimi, ne visai teisėti giminystės ryšiai. A.Jasiulionis – prieštaringa asmenybė. Vieną dieną pamatysi jį seksualumą demonstruojantį televizijos laidoje, o kitą – jau bažnyčioje, pamaldžiu žvilgsniu graudinantį moteriškes. Tokią dovaną, vyriškio teigimu, jam siuntė Dievas.
Rizikuojant pelnyta pagarba
Šių laikų Pupų dėdė dažnai cituoja filosofo Senekos žodžius: „Kiek gerbėjų, tiek priešų“ ir nesijaudina, kad kartais būna nužvelgiamas pašaipiai. Ne visi žmonės tiki jo meilės spinduliavimu gimtinei, religijai ir istorijai. Šie jausmai, pasak artisto, būna paslėpti po dideliu humoro sluoksniu „Tokį gyvenimo būdą gavau kaip dovaną iš Dievo ir puoselėju jį“, – tvirtina Pupų dėdė.
Savo įsitikinimus ir jausmus A.Jasiulionis ne kartą bandė įrodyti atlikdamas pavojingus žygius.
Bijodamas nepagarbos Lietuvos istorijai, filmuojant vaizdo klipą apie lakūnus S.Darių ir S.Girėną, jis nusprendė šokti su parašiutu ir taip prisiliesti prie jų nuopelnų.
Paskui buvo dar didesni išbandymai. Pupų dėdė garbingo piliečio vardo siekė stovėdamas ant skrendančio lėktuvo sparno. Prieš tai parašė testamentą – savo kūno dalis išdalijo senmergėms ir šeimininkėms, o kapą paprašė apsodinti pupomis.
Skraidymas tapo vienu didžiausių artisto pomėgių.
Panevėžiečio lakūno Vytauto Lapėno paragintas, Pupų dėdė sukūrė dainą ir Panevėžio Įstros aerodromui: „Aerodromas žaliasai Lapėno kviečia skrydžio narsumu kilniu – tęst legendą Dariaus ir Girėno, Lietuvą pakelti ant sparnų“.
Pupų dėdės giminaitis
Pagal specialybę zootechnikas, A.Jasiulionis savo patriotinę veiklą pradėjo prieš 20 metų. Atgimimo laikais, pasiėmęs armoniką, prie parlamento jis rengdavo dainuojamąsias revoliucijas. Kandūs keistuolio pamfletai kai kuriems vyresnio amžiaus tautiečiams priminė prieškario Pupų dėdę.
A.Jasiulionis prisipažįsta nesąmoningai tapęs to pokštininko antrininku: „Mano panašumas į Pupų dėdę išplaukė iš gyvenimo būdo ir charakterio“. Meilę tėvynei ir ryžtą kovoti su jos priešais jam įskiepijo tėvai.
Pasigirdus kalboms apie jo ir prieškario Pupų dėdės panašumus, pamfletų kūrėjas atidžiai išstudijavo savo genealoginį medį ir atrado giminystės ryšius. Pasirodo, senasis Pupų dėdė turėjo nesantuokinių ryšių ir atsirado nauja giminės šaka. Jai ir priklauso A.Jasiulionis. Giminės jam atidavė Pupų dėdės garsiąją armoniką, o groti ja išmoko savarankiškai.
Žmonijos gelbėtojas
Įkvėpimo savo kūrybai šių laikų Pupų dėdė semiasi iš klausytojų nuoširdumo ir įvertinimo. Jis mėgsta stebinti, todėl pasirodo kaskart vis kitoks. Pasak muzikanto, toks buvo ir prieškario Pupų dėdė.
A.Jasiulionį galima pamatyti ir su puokšte rožių padaužiškai jojantį ant arklio, ir pamaldžiai giedantį savo kurtas laidotuvių giesmes.
Dėmesio komikui netrūksta ir iš televizijos. Pats muzikantas labai vertina tokią reklamą ir jam nesvarbu, kad kartais tampa juokdariu. „Juokiasi ne iš mano asmenybės, o iš suvaidinto personažo“, – teigia artistas. Žmonėms, muzikanto manymu, reikia duoti juoko, nes Lietuvoje išplitusi depresija. Dozė humoro – geriausias vaistas.
Pupų dėdė pasirengęs išgydyti ir žalingus lietuvių įpročius. Šia tema jis rašo rimtas knygas. Viena iš jų – pakeliui į knygynus. Ji moko tautiečius, kaip mesti gerti ir rūkyti. Pats mėgdavęs patraukti dūmą, Pupų dėdė dalija patarimus, kaip filosofiškai save įtikinti, kad žalingi įpročiai – piktųjų dvasių žabangos.
Vyriškis netgi prigimčių teoriją išvedė: „Dievas mums užkodavo maisto, oro, vitaminų ir kitų reikalingų medžiagų poreikį, rūkymo ir alkoholio tame plane nėra“.
Nors A.Jasiulionis žodžiais skatina atsisakyti svaigalų, netrukus ant parduotuvių lentynų turėtų pasirodyti „Pupų dėdės“ degtinė. „Smerkiu ne todėl, kad geria, bet kad neturi saiko“, – savo pozicijas gina muzikantas. Reklamine veikla užsiimti verčia gyvenimo proza – pinigai.
Kultūringai seksualus
„Pinigai nėra mano gyvenimo tikslas, tai – tik priemonė kūrybiniams tikslams įgyvendinti“, – teigia A.Jasiulionis. Iš aktyvios koncertinės veiklos ir albumų pardavinėjimo, kaip prisipažįsta artistas, jis užsidirba tik duonai.
Prieš kelerius metus muzikantas dėl savo albumo leidybos pardavė butą Kaune ir nusipirko kuklesnį būstą Kėdainių rajone. Pelno likutį panaudojo savo kūrybiniams planams, nes remti ekscentriško atlikėjo niekas nepanoro.
Dabar prekyba savais garso įrašais tapo pagrindinis Pupų dėdės darbas. Šiai veiklai jis ruošiasi itin rūpestingai. Koncertuodamas gatvėse nesikuklina – giriasi savo nuopelnais ir žygdarbiais.
Žiūrovų akį dainininkas bando pritraukti susikurtu įvaizdžiu. Nors atlieka tik lietuviškas dainas ir skleidžia tautiškumą, jo aprangos tautine nepavadinsi. Odinis, kaubojiško stiliaus kostiumas, pasak Pupų dėdės, mūsų valstybės atspindys: „Kai buvome tik Lietuva, rengiausi tautiniais drabužiais, bet kai tapome Europa, apranga tapo internacionalinė“.
Vaizdo klipuose, kuriuos pats kuria ir režisuoja, galima pamatyti dar daugiau Pupų dėdės personažų: kunigaikštis, žynys, kareivis, husaras ir kiti. Visi jie – truputį komiški patriotai.
Filmuojant trumpas istorijas, pro vyriškio akis nepraslysta nė viena smulkmena. Muzikantui labai svarbu, kokia veido išraiška, kaip dera kostiumas, ar žvilga kardas.
Pupų dėdė nevengia parodyti ir savo seksualumo, tik ši savybė, anot jo, būna apgaubta kultūros skraiste. „Aš šoku tango – tai ir seksualus, ir labai platoniškas šokis“, – didžiuojasi jis.
Zootechniko meilė
Darbą nuo asmeninio gyvenimo sunkiai skiriantis vyras tvirtina su tuo jau susitaikęs ir bando viską suderinti.
Žmona A.Jasiulionio gyvenimo būdą stengiasi suprasti ir pateisinti, o sūnus, pasak muzikanto, netgi didžiuojasi. Tačiau sekti tėvo pėdomis būsimasis sportininkas nesiruošia. „Gal ir gerai, jei visi dainuotume, nebūtų kam klausyti“, – šypsosi Pupų dėdė.
Dėmesio šeima jau nebereikalauja, tačiau gausus būrys augintinių apie save nuolat primena. Jiems muzikantas laiko visuomet randa.
„Meilę gyvūnams atradau dar nuo tada, kai pasirinkau zootechniko profesiją“, – pasakoja muzikantas. Jo namuose gyvena Amazonės papūga, ji dresuojama prisidėti prie Pupų dėdės reklamos, nes po truputį mokoma kalbėti. Savo giesmėmis su šeimininko pučiamais skudučiais mėgsta susirungti dvi kanarėlės. Meilę mėgsta rodyti čekiški žiurkėnai, jiems artistas yra įrengęs cirko areną. Kukliame bute dar gyvena Čilės degu ir nykštukiniai Džungarijos žiurkėnai.
Ingrida NAGROCKIENĖ
A.Repšio nuotr. Pupų dėdė nevengia parodyti ir savo seksualumo, tik ši savybė, anot jo, būna apgaubta kultūros skraiste.
