Tyla prieš audrą?
Stipriausia, įdomiausia ir brangiausia. Šie titulai tinka Anglijos futbolo „Premier“ lygai, kuri paneigia bet kokią ekonominę logiką
Rugpjūčio viduryje prasidėjęs „Premier“ lygos (EPL) sezonas žada daugybę intrigų. Ar titulą apgins „Manchester City“ turtuoliai? Ar „Manchester United“ iškovos savo 20-ąjį čempionų trofėjų? Ar naujos Romano Abramovičiaus grynųjų injekcijos padės į viršūnę sugrįžti Londono „Chelsea“?
Tai klausimai, į kuriuos 20 komandų iki gegužės atsakys per 380 rungtynių, tačiau ne mažiau svarbu ir tai, kas vyksta užkulisiuose. Besibaigiančią vasarą „Premier“ lyga gali vadinti finansiškai pačia sėkmingiausia per visą istoriją. Ne tik lygos, bet ir futbolo istoriją.
Birželio mėnesį EPL pasirašė naujas sutartis 2013–2016 m. laikotarpiui su britų transliuotojais „Sky“ ir BT. Tai nebūtų didelė naujiena, jei ne sutarties suma – 3,018 mlrd. svarų sterlingų (13,24 mlrd. litų). Dabartinio (2010–2013 m.) TV kontrakto suma atrodo kaip šuniui numestas kaulas – 1,2 mlrd. svarų (5,26 mlrd. litų).
Iš kur toks pasakiškas šuolis? Ir dar tokiu visuotinio susirūpinimo dėl ekonomikos būklės metu? Kaip ir priklauso kapitalistinei sistemai, konkurencija daro stebuklus. Nors šiemet dėl TV teisių rimtai nesivaržė naftos milijonais finansuojama „Al Jazeera“, vandenis sudrumstė BT. Britų telekomunikacijų bendrovė metė rimtą iššūkį nuolatiniam EPL transliuotojui „Sky“, o šis tiesiog negalėjo nusileisti.
Rezultatas? „Sky“ kompanijai vienos EPL rungtynės kainuos 6,55 mln. svarų, BT – 6,47 mln. svarų. TV transliacijų teisių pardavimą analizuojantiems apžvalgininkams liko tik kraipyti galvą iš nuostabos ir lyg užsikirtusiems kartoti žodį „beprotiška“.
„Premier“ lygos klubai ir žaidėjai gali trinti rankomis, bet visai kitokiomis nuotaikomis gyvena žmonės, kuriems šiuos milijardus teks sumokėti, – televizijos žiūrovai.
Taip kuriamas dar didesnis kontrastas. Tarp sirgalių, kuriems net keliasdešimt svarų yra dideli pinigai, ir tokių žaidėjų, kaip Mario Balotelli, kurie uždirba po 120 tūkst. svarų per savaitę, o jį kelyje sustabdžiusiems pareigūnams paklausus, kodėl ant priekinės sėdynės vežasi 50 tūkst. grynaisiais, atrėžia tiesiai šviesiai: „Nes esu turtingas.“
Sudėjus visas TV transliacijų teises ir Didžiojoje Britanijoje, ir užsienyje, 2013–2016 m. „Premier“ lyga uždirbs 5–6 mlrd. svarų sterlingų. Palyginimui, 1992–1997 m. iš viso televizijos paketo buvo uždirbta 253,5 mln. svarų.
Atitinkamai keičiasi ir žaidėjų atlyginimai. 1992–1997 m. vidutinė EPL žaidėjo alga siekė 117 tūkst., o per artimiausius trejus metus jau viršys 2 mln. svarų per metus.
TV transliacijų teisės dar nėra viskas. Naują rėmimo sutartį su lyga sudarė titulinis rėmėjas – bankas „Barclays“, o šį sezoną visi 20 klubų už reklamą ant marškinėlių iš įvairių kompanijų gaus rekordinę 147,1 mln. svarų sumą.
Žiūrint į šias tendencijas įmanomi du pagrindiniai įvykių eigos variantai. Pirmas, optimistinis, leidžia tikėtis begalinės „Premier“ lygos plėtros – į Angliją keliaus dar ryškesnės žvaigždės, gaunančios kosmines algas, bet kartu ir keliančios ažiotažą visame pasaulyje.
Kitas variantas – triukšmingas ir galingas šio burbulo sprogimas, kurio pasekmės kai kuriems klubams gali būti tragiškos.
Šviesią ateitį matančios EPL komandos dabar savotiškai skatinamos švaistytis milijonais į kairę ir į dešinę. Prieš akinančius milijardus nesunkiai gali nublankti ir UEFA taip propaguojamos finansinės drausmės taisyklės. Bet pasekmės nesilaikant drausmės gali būti itin skaudžios. Paklauskite tituluočiausio Škotijos klubo Glazgo „Rangers“ sirgalių – dabar jie priversti palaikyti trečiojoje lygoje žaidžiančią komandą.
