Nuo protestuojančių gyventojų Graikijos parlamentą saugo riaušių policininkai.
Graikijoje antra diena tęsiasi masiniai protestai. Įstatymų leidėjams ruošiantis balsavimu galutinai įtvirtinti naujas taupymo priemones tūkstančiai demonstrantų susirinko prie šalies parlamento.
Trečiadienį, prasidėjus 48 valandas truksiančiam streikui, įsiutę protestuotojai susirėmė su policijos pareigūnais. Todėl ketvirtadienį šie laukia tolesnių neramumų ir apsupę saugo parlamento pastatą.
Protesto metu nedirba viešojo sektoriaus tarnautojai, prekybininkai, taksistai, gydytojai, teisininkai, mokytojai, statybininkai.
Tikimasi, kad Graikijos parlamentus galutinai patvirtins jau anksčiau viešintus taupymo planus po to, kai vėlų trečiadienio vakarą jiems pritarė preliminariame balsavime.
Graikijos pareigūnai ketina 20 proc. sumažinti pensijas, kurios yra didesnės nei 1 tūkst. eurų. 55-erių dar neturintiems graikams, kurie gauna 1 tūkst. eurų viršijančią pensiją, ji gali sumažėti ir 40 proc. Algos bus apkirptos dar 30 tūkst. valstybės tarnautojų.
Įgyvendinti šias priemones yra būtina, jeigu Graikija nori užsitikrinti tolesnę Europos Sąjungos (ES) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) paramą.
Graikijos finansų ministras Evangelos Venizelos parlamentarams tenkantį pasirinikimą apibūdino „tarp sudėtingos situacijos ir katastrofos“. „Mes turime paaiškinti šiems pasipiktinusiems žmonėms, kad tai, ką šalis patiria dabar, nėra pati blogiausia krizės stadija“, – sakė E. Venizelos.
Tačiau protestuojantys gyventojai girdėti paaiškinimų, regis, nenori. „Aš niekada nemačiau tokio nedarbo lygio ir skurdo“, – sakė proteste dalyvavęs 71-erių pensininkas Panagiotis Atoniadis. Jis pasakojo per mėnesį gaunantis 700 eurų pensiją. „Mes niekada taip nealkome nuo 1940 metų. Tai – grynas skurdas. Mes negalime pakelti naujų taupymo priemonių“, – skundėsi P. Atoniadis.
Prognozuojama, kad Graikijos ekonomika šiais metais trauksis 5,5 proc., o kitais metais 2,5 proc.
Spalio 18 dieną Graikijos statistikų paskelbti duomenys rodo, kad liepą nedarbo lygis šalyje siekė 16,5 proc.
„Mes niekada taip nealkome nuo 1940 metų. Tai – grynas skurdas. Mes negalime pakelti naujų taupymo priemonių“, – skundėsi proteste dalyvavęs 71-erių pensininkas P. Atoniadis.
Tiesa, ES pareigūnų parengtas Graikijos ekonomikos prognozes TVF pavadino pernelyg optimistiškomis ir pasiūlė atidėti šaliai būtinos paramos patvirtinimą ir taip dar labiau komplikavo sudėtingą euro zonos padėtį.
TVF teigia norintis pažiūrėti, kuo baigsis savaitgalį vyksiantis ES lyderių susitikimas. Tada esą bus matyti aiškesnis situacijos portretas.
Be 8 mrld. eurų paramos dalies iš dar pernai patvirtinto 110 mlrd. eurų vertės paramos paketo Graikiją jau kitą mėnesį galėtų bankrutuoti, paskui save nusitempti Ispaniją, Italiją ir padaryti daug žalos regiono bankams.
Tačiau tarptautinių auditorių komanda, kurią sudaro to paties TVF, ES ir Europos centrinio banko atstovai, rekomenduoja skirti tolesnę paramą Graikijai taip greitai, kaip tik įmanoma. Tokia rekomendacija įrašyta naujienų agentūros „Reuters“ gautame auditorių ataskaitos juodraštyje apie Graikijos finansinę padėtį.
Palyginimui: didžiausias nedarbo lygis Lietuvoje sunkmečiu siekė 18,3 proc. Vidutiniškai 5 proc. sumažintos pensijos mokamos dvejus metus ir į prieškrizinį lygį grįš nuo kitų metų.
Sunkmečiu taip pat buvo sumažinti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai, smarkiai apkarpytos socialinės išmokos. Iki 21 proc. didėjo pridėtinės vertės mokesčio tarifas, taip pat augo akcizai alkoholiui, cigaretėms, degalams.
Analitikai Lietuvą, kaip ir Latviją bei Estiją, pastaruoju metu dažnai rodo kaip pavyzdį iš skolų krizės neišbrendančioms pietų Europos valstybėms.
„Iki šiol Graikija nedaug pralenkė Lietuvą savo įgyvendintomis taupymo ir karpymo priemonėmis. Bet nepasitenkinimas ten gerokai didesnis: nuolatiniai streikai, iki ašarinių dujų prieinama. Mes, šiauriečiai, esame santūresni“, – anksčiau IQ.lt sakė SEB banko analitikė Vilija Tauraitė.
